Autorių pratarmė knygai

Autorių pratarmė knygai

Knyga, kurią Jūs, gerbiamasis skaitytojau, laikote savo rankose, nėra įprasta, mums yra sunku apibrėžti jos žanrą. Jos nepanašumas į viską, ką Jūs skaitėte iki šiol, prasideda nuo pavadinimo. Doktrina, be to dar Slaptoji. Jūs pagalvosite tikriausiai autoriai pasikarščiavo. Kur šiais, informacinių technologijų bei globalinių komunikacijų laikais, įmanoma imti paslapčių, kad užtektų ištisai Doktrinai?

Autoriai – vyras ir žmona: Aleksandras ir Tamara. Tamara yra kontaktininkė, dabar niekas dėl to nenustebs, tačiau su vienu savitumu – mūsų kontaktas yra galvojantis bei praktinis. Praktikoje visa tai atrodo kaip gyvas, sąmoningas bendravimas, dialogo režime, su gyvais Žmonėmis iš Dievo Pasaulio, Visatos valdymo administracijos. Būtent Jie ir davė tokį apibrėžimą mūsų kontaktui. Praktinis yra todėl, kad mes gavome ne abstraktų įvairiarūšių, nesusistemintų žinių  rinkinį (kurių ir taip yra gyvas galas), o paruoštą vartosenai produktą – „Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistemą“.

Knygoje yra išdėstytos pažiūros kaip į patį žmogų, taip ir į visą mus supantį Pasaulį, kurios kartais žymiai skiriasi nuo įprastinių ir visuotinai pripažintų. Iš pradžių jos gali šokiruoti. Turbūt Jums kilo klausimas dėl pavadinimo, be to – ar iš tikrųjų yra poreikis trikdyti, „Slaptosios Doktrinos“ autorės Elenos Blavatskajos Dvasią? Galime atsakyti teigiamai: „Taip, yra!“ Dalykas tame, kad mes pas Blavatskąją paėmėme ne tik pavadinimą. Mes pasiskolinome ir pačią knygos idėją: lygiai tiek – atskleisti Gyvybės bei visos Visatos Šaltinio paslaptį! Tai taip vadinami prakeikti klausimai, kurie jaudina Žmoniją per visą jos istoriją. Sutuoktiniai Jelena ir Nikolajus Rerichai ėmėsi panašaus mėginimo praeitame amžiuje, jie atliko kelionę į Himalajus, ieškodami paslaptingos Šambalos. Deja, numatytas tikslas nebuvo pasiektas.

Tikiname, kad iš mūsų pusės nėra mėginimo nuversti autoritetus. Paprastai bet kurios informacijos tikrumas yra ne temoje, patraukiančiame siužete arba žiniose, su kuriomis dar niekas nėra susipažinęs. Tikrumas išmatuojamas tik informacijos praktine nauda, juo labiau, jeigu ji pretenduoja vadintis Doktrina: „Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“[1]>. Deja, nei Blavatskajai, nei Rerichams to padaryti nepavyko. Tai atsitiko dėl visiško taip vadinamos ezoterikos atitrūkimo nuo realaus gyvenimo.

Norime pabrėžti, kad mūsų knygos ir Sistema neturi nieko bendro su ezoterika!

Daugumai iš tų, kas ėmėsi studijuoti Rerichų bei Blavatskajos darbus, neužteko jėgų perskaityti juos net iki pusės. Gerbiamieji autoriai laikėsi taisyklės, kad viskas kas nesuprantama turi būti paaiškinta sudėtinga kalba ir beprasmiška terminologija. Tokio nepasisekimo priežastis ne tame, kad jie nepasiekė Tikros informacijos (Rerichai Himalajuose, o Blavatrskaja per kontaktą). Mūsų tvirtu įsitikinimu, jie dasikasė iki Tiesos, tačiau išreikšti jos nespėjo arba nesugebėjo.

Blezas Paskalis[2] savo laiku prisipažino: „Tik mums užbaigiant kūrinį mes suprantame – nuo ko turėjome jį pradėti“. Jis norėjo išreikšti(pranešti), bet taip pat nesugebėjo iki galo išsakyti minties, kad bet kokį procesą galima aprašyti tik tada, kai tu jau esi jį praėjęs ir baigęs, kai esi pakilęs į sekančią Evoliucijos pakopą ir aprašinėji praėjusį etapą žvelgdamas iš viršaus, apimant jį pilnutinai. Ne be reikalo memuarai rašomi praėjus daugeliui metų, kai aistros aprimsta ir įvykiai atrodo žymiai kitaip, negu juos suvokdavo žmogus, būdamas jų tirštynėje(sūkuryje).

Būtent taip mes ir padarėme. Pats sunkiausias dalykas buvo praktinis žinių bei informacijos įkūnijimas, o taip pat pranešti šios informacijos naudingumą ir būtinumą žmonėms, tai yra surasti tarpusavio supratimą su aplinkiniais žmonėmis. Juk neveltui egzistuoja paprastas, bet labai tikslus laimės apibrėžimas: „Laimė – tai kada tave supranta“. Mes suradome laimę (taip suprantamą) ir norime ja pasidalinti su jumis!

Dabar, kai knygos jau yra išleistos, Internete jas „parsisiunčia“ skaitymui tūkstančiai žmonių, ir mums, kaip autoriams, gauname šimtus atsiliepimų, tapo akivaizdu, kad pavadinimas parinktas labai tiksliai. 99 procentams žmonių, perskaitytos knygos, taip ir lieka Slaptąja (paslėpta) Doktrina, nežiūrint į tai, kad jų kalba yra supaprastinta maksimaliai. Visa tai patvirtina tą liūdną faktą, kad 99 procentai Žemės gyventojų randasi būsenoje, kai žmogus, perskaitęs net tokią sukramtytą informaciją, nesugeba sukurti loginę grandinėlę, kad suformuotų tikrą įvykių, vykstančių aplink, vaizdą. Jis nuostabiai ilgai nesuvokia, kad viskas, kas yra parašyta Slaptojoje Doktrinoje, visų pirma liečia jį, ir ne tik liečia, bet triuškina vietoje jį patį, jo vaikus, vaikaičius, artimuosius.

Taip pat apgailėtina ir tai, jog žmonės, turintys išsilavinimą bei erudiciją, knygų prasmę supranta su labai dideliu vargu, gydytojų ir valdžios vyrų jų prasmė nepasiekia visiškai, o iš mokslo bei žiniasklaidos pusės mes matome nepramušamą sieną. Galina Šatalova, gydomosios mitybos ir natūralaus sanavimo sistemos autorė, labai tiksliai pastebėjo būdingą žmogaus psichikos ypatumą: „Kuo mažiau žmogus žino apie ką nors, tuo lengviau jis pasiduoda paprastų paaiškinimų hipnozei“. Dalykas toli gražu ne supratimo stokoje, čia pas juos problemų nebūna. Tiesiog ryšium su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis iškilo klausimas: ką daryti su tuo, ką jie prirašė? Ir kadangi informacija apie šias aplinkybes eina iš apačios ir yra įgarsinta menkos mažumos, ją paprasčiau yra ignoruoti.

Remiantis tuo, yra beprasmiškas dalykas laukti, kad valdžią turintys bei žiniasklaida pripažins tokios informacijos tikrumą, jiems tai yra „Slaptoji Doktrina“ kubu. Štai kodėl jūs patys turėsite įsigyti ir įprasminti informaciją, kuri padės jums išsiaiškinti įvykių prasmę, o taip pat nustatyti jos tikrumo bei naudos laipsnį. Iš tikrųjų „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas!“

Keliai arba akmenys (šiuolaikinė alegorija)

Kartą laivu plaukęs keleivis jūroje pamatė begalę didelių ir mažų povandeninių uolų, kuriomis buvo užsėta jūra. Kreipdamasis pas vairininką jis paklausė:
– Ponas vairininke, kaip jums pavyksta išlaviruoti tarp tokios daugybės uolų? Jums tikriausiai čia pažįstamas kiekvienas akmenukas ir tai padeda išvairuoti.
– Ne, – atsakė vairininkas. – Kiekvienas akmuo man yra paslaptis, bet aš žinau pačias giliausias vietas, kurios man ir padeda saugiai parplukdyti laivą.

Tai liečia ir sakralinę, ezoterinę informaciją, kurios pagal tradiciją važiuoja į Himalajus arba gauna per kontaktą. Tačiau nepavyksta gauti nieko vertingo, kas galėtų kardinaliai turėti įtakos situacijai kiekvieno žmogaus gyvenime ir visos Žmonijos apskritai. Reiškia, priežastis tame, kad ieško ne ten ir visai ne to ko reikia. Žmonės bijo gelmės, teikdami pirmenybę seklumai, nusėtai, padrikų mokslinių ir ezoterinių žinių, rifais ir uolomis. Bet dideliam laivui – dydis plaukiojimas. Evoliucijos laivas plaukioja Nenutrūkstamos Loginės Mąstysenos gelmėse, ką kiekvienas privalo išmokti!

Raktą šiam Visatos Gyvybės Šaltiniui Žmonija prarado maždaug prieš penkis tūkstančius metų. Taip seniai, kad jau ir pamiršo, kas tai per raktas ir ką juo galima atrakinti. Žmogus galvoja, kad jisai turi atrasti kažkokias brangias ir įslaptintas žinias bei technologijas, turinčias poveikį aplinkiniam Pasauliui, kad taptu laimingu, arba gauti raktą iš šalies – ar tai būtų ufonautai, kurie mums padovanos „kažką“ (o ką būtent – mes ir patys dar nežinome), ar tai būtų, kraštutiniu atveju, Antrasis Kristaus , kuris imsis mus gelbėti, Atėjimas. Tačiau tik nuo mūsų pačių, kadangi kitokios, nors kiek žymesnės, grėsmės iš šalies iki šiol neaptikta!

Situacijos tragikomiškumas yra tas, kad visa reikiama informacija – sakralinių, ezoterinių, giliai paslėptų žinių formoje – nuo pradžių pradžios randasi kiekviename iš mūsų, bet ne dulkėtuose ritiniuose. Atrodo ištiesk ranką – ir ji(informacija) tavo! Tačiau- deja: tam reikia pažadinti savo Sąmonę, atvėrus ją nors iki pusės. Ir dėl to reikės padirbėti su savimi, lavintis, atsisakant įprastų dogmų bei stereotipų. Tik tokiu būdu galima išlaisvinti Sąmonę ir pradėti skaityti tikrąją informaciją net neišėjus iš namų! Bet tam reikalingas raktas.

Mes nuėjome šiuo keliu, kuris pasirodė erškėčiuotas, neištirtas ir sunkus. Ko gero, iš tikrųjų būtų lengviau nueiti pėsčiomis į Himalajus arba pas Egipto sfinksą, jeigu ten nors ,kas nors gulėtų! Kaip atlyginimą už kantrybę ir darbą mes gavome puoselėtą Raktą Visatai, su smulkia instrukcija – kaip juo naudotis.

Visgi reikia deramai įvertinti: Rerichų, Blavatskajos darbų, Rytų išminčių bei filosofų knygų skaitymas, o taip pat tokių ezoterinių vietovių, kaip Himalajai arba Piramidžių Slėnys, lankymas padeda praplėsti Sąmonę 1,5 – 2 procentais. Žmonės tai vadina nušvitimu, pajungimu arba dedikacija. Jeigu imame domėn, kad mūsų Sąmonė yra atversta tik tai iki 2-5 %, šimtaprocentinis pridėjimas prie jų iš tikrųjų suvokiamas kaip netikėtas Sąmonės nušvytimas! Tačiau šitie 100 % yra tik tai nežymus padidėjimas bendros dviejų procentų normos; be to toks Sąmonės praplėtimas vyksta spontaniškai, žmogaus nevaldomas, o tai reiškia, kad žmogus negali tapti savo gyvenimo ir likimo pilnavertišku šeimininku.

Mūsų Sistemos pagalba, esant rimtam požiūriui į reikalą, galima kryptingai atversti savo Sąmonę iki 50 % (paimant šimtaprocentinę Sąmonę kaip atskaitos tašką) arba 2.400 % (jeigu imame už pagrindą šiuos „standartinius“ 2 procentus) per pusmetį. Kaip matote, skaičiai nepalyginami, skirtumas 24 kartai. Jus rasite patvirtinimą šiems apskaičiavimams trečiojoje knygoje.

Žmonių, neįsisavinusių Sistemos praktikoje, nors jie ir būtų labai protingi arba turėtų aukštas pareigas ar rangą, bandymas recenzuoti knygą – reikalas be perspektyvos. Jie vienareikšmiškai pareiškia, kad to negali būti, nes negali būti aplamai, o raktas yra netikras. Ir jie yra visiškai teisūs: raktas, priklausantis kitam, jiems yra netikras, kadangi tikras (nuosavas) kabo ant kaklo kiekvienam nuo gimimo momento. Klausymas tik tame, kad kažkas turi išmokyti suaugusį žmogų juo naudotis. Kiek ašarų, nuoskaudų ir priekaištų tokiam mokytojui teks iškęsti. „Galima daug ką padaryti iš škoto, jeigu jį sugauti jam dar besant jaunikliu“ (S. Džonsonas[3]). Problema tik viename: kas , mūsų dar mažiems „škotams“, užaugins mokytojus, kurie ateityje taps „de fakto“ jų Gelbėtojais?

Beveik visų, knygose aprašytų, reiškinių suvokimo sunkumo problema yra tame, kad jie visiškai nėra ištirti mokslo, o jeigu ir bandoma paliesti, tai kol kas tik spėliojamų bei prielaidų lygmenyje. Ir nors šių reiškinių atžvilgiu neįmanoma pareikšti, kad „to negali būti, nes negali būti aplamai“, jums kils pagunda pareikalauti iš mūsų mokslininkų arba kitų instancijų teigiamos išvados. Prašome tokių pasiūlymų autorius tęsti Tiesos (įvairių rūšių viršininkų išvadų bei nuomonių formoje) paiešką savarankiškai, be mūsų dalyvavimo!

Visa tai reiškia, kad šitie žmonės visiškai nežino nei savęs, nei Pasaulio, kuriame gyvena, nei situacijos, kurią jie, dėl savo neišmanymo, išprovokavo! Mes bandysime pagal galimybę nešališkai ir argumentuotai padėti jums, gerbiamas skaitytojau, susivokti įvykiuose ir surasti problemos sprendimo būdus.

Dar vienas mūsų knygų skirtumas yra tame, kad jas perskaitę, jums neliks jokių paslapčių arba nutylėjimų, kas liečia žmogaus kilmę ir jo perspektyvas! Būtent tai, visų autorių, kurie išdrįso įsiveržti į šią sferą, kūriniuose sudaro intrigą ir patrauklumą. Skaitytojus tie nutylėjimai , duodantys jam vilties išganingą šiaudą – kad dar ne viskas yra prarasta, kad stebuklinga technologija dar neaptikta, neišleista, laukia savo valandos, ir dar galima palaukti..., užburia labiausiai.

Iš anksto atsiprašome už pernelyg dažną Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistemos paminėjimą. Mes nežinome kito būdo, kaip pateikti informaciją apie ją maksimaliai didesniam žmonių ratui. Pirmoji knyga yra skirta būtent Sistemai.

Visi atsakymai į aktualius klausimus, kurių svarstymas, be ypatingos sėkmės, vyksta knygų, laikraščių ir žurnalų puslapiuose, bus duoti mūsų knygose. Iš jų sužinosite apie Gyvybės kilmę Visatoje ir kas konkrečiai yra jos Protėvis. Mes papasakosime apie Išryškinto Pasaulio (kuris susideda ne tik iš vienos mūsų Visatos) sandarą, apie Visatos struktūrą apskritai, papasakosime apie žmogaus atsiradimą. Papasakosime apie Žmogų, kurį mes vadiname Dievu, ir apie Subtilų Pasaulį, kur Jisai gyvena kartu su šio Pasaulio gyventojais. O taip pat supažindinsime su gyvūno pasivertimo žmogumi technologija prieš jam ateinant į Žemę ir su daug kuo kitu.


[1] Matas, 7 : 20 (visi sunešimai – vertėjo).

[2] Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 – 1662) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas.

[3] Dr. Samuelis Džonsonas (1709 – 1784), Švietimo amžiaus anglų kritikas, leksikografas ir poetas.

Turinys Toliau...