Įžanga

Pirmasis skirsnis

Įžanga

Prasmė ne Tiesoje, o Kelyje jos link.
Įtikinamumas – tik subjektyvume,
Ieškoti objektyvumo – reiškia klysti.
Tiesa yra subjektyvumas

Siorenas Kirkegoras[5]

Mieli draugai, siūlome jums atverti Pasaulį, kuriame mes gyvename, ir susipažinti su sudėtingiausia bioenergetine, biochemine sistema vardu „Žmogus“.

Mes pavadinome mūsų Sistemą kompleksine, nes bet kuri sudėtinga sistema reikalauja kompleksinio požiūrio. Jos pagalba galima harmonizuoti savo gyvenimą visomis kryptimis: sveikata, sėkmė reikaluose, kūrybinė savirealizacija, pinigų pelnymas, asmeniniai ir tarpusavio santykiai. Harmonizavimas suprantamas kaip sugebėjimas suderinti tam tikrus gyvybinius procesus su savo poreikiais, sąmoningai ir išmaningai juos valdyti. Žmogus turi pasiekti tokią būseną, kai visi jo poreikiai ir norai bus patenkinami, realizuojami tarsi savaime, nesiplėšant. Panaudodamas tam tikrus įgūdžius, žmogus turi sąmoningai išeiti iš Pasekmių Pasaulio ir patekti į Priežasčių Pasaulį, kas leis jam valdyti savo tiek vidinius, tiek ir išorinius procesus.

Iš karto pažymėsime, kad pasiekti tokias galimybes galima tik esant ypatingoje Sąmonės būsenoje. Mes ją pavadinome „išvystyta Sąmone“. Būtent išvystyta Sąmonė yra Gyvenimo, sėkmės, sveikatos ir gerovės Šaltinis, nes tik turint tokią Sąmonę, galima aprėpti visą procesą pilnutinai, išstudijuoti jį nustačius savo vietą ir vaidmenį šiame procese (praktiškai – bet kuriame), sugebėti išvengti vergiškos priklausomybės nuo jo, o tai reiškia – valdyti jį, orientuojant į savo poreikių patenkinimą.

Veržimasis pasiekti išvystytą Sąmonę yra kiekviename iš mūsų, įdėtas pačios Gamtos, šią būseną vadina tobulinimusi arba Asmenybės evoliuciniu išvystymu. Būtent jis lydi žmogų visą jo gyvenimą, būdamas kiekvieno mūsų varomąja jėga, prasme, pagrindu. Sustabdęs Evoliuciją, žmogus momentaliai praranda gyvenimo prasmę ir degraduoja, kas aktyviai pasireiškia fiziologijoje, atsiliepia organizmo hormoniniam statusui.

Tikimės, kad jums jau yra aišku, jog pagrindinis Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistemos tikslas yra Asmenybės evoliucinio išvystymo proceso įjungimas – suteikiant galimybę kiekvienam, kas siekia tobulinimosi, susirasti savo kelią išvystytos Sąmonės link.      

Sistema yra gauta Žemėje per kontaktą su Dievu ir skirta visiems Žemės žmonėms, kaip praktinis vadovėlis savo Asmenybės evoliucinio išvystymo procese. Ši Sistema – švyturys kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje! Tai yra begalinis Nemirtingumo Epochos naujo tūkstantmečio „Dao Kelias“, kelias link realaus biologinio nemirtingumo, pilnavertiškos sveikatos, kelias į laimingą, džiaugsmingą ir begalinį gyvenimą jauname, žydinčiame amžiuje. Pas žmogų, kuris pradeda įsisavinti Sistemą, nuostabiu būdu keičiasi pasaulėžiūra, Pasaulio ir Gyvenimo pojūtis, tobulėja mąstymas ir plečiasi Sąmonė.

Taidzitu – tradicinis In ir Jang simbolis

Bendrai paėmus žmonės turi daug kontaktų su Subtiliu Pasauliu, bet gauta iš Viršaus informacija lieka išsklaidyta, pagal atskiras temas ir skirtingus žmonių, kurie ją gauna, interesus. Taip yra todėl, kad Gyvenimo Raktas yra išsklaidytas Informaciniame Lauke ir neprieinamas Sąmonei, gyvenančiai instinktais. O kadangi bet kuriame procese, tame tarpe ir gyvybės procese, veikia Dvilypumo įstatymai (In ir Jang kaita), žmogus, kurio Sąmonė yra pernelyg „materializuota“ (In), yra viliojamas dvasiniu nušvitimu arba kontaktu su Subtiliu Pasauliu (Jang), kad jame galėtų dalyvauti gyvenimas (In‘e visada yra Jang, o Jang‘e yra In, jų abipusiškas perėjimas užtikrina gyvybės ištvermę). Šią pagundą žmonės priima kaip savo išskirtinumą. Iš tikrųjų tai yra eilinė gaudyklė silpnai išsivysčiusiai Sąmonei. Mūsų Sistema – tai pirmoji doktrina šiuolaikinėje civilizacijoje, duodanti kompleksines, apibendrintas žinias apie žmogaus Evoliuciją ir apie Tikrąją Gyvenimo prasmę. Tai yra ilgai laukiamas Žmonijos su Dievu Kontaktas!

Tiesa, daugelis jo laukia kaip Antrojo Kristaus Atėjimo, kuris turi suteikti mums kažkokią pagalbą arba, kraštutiniu atveju, ruošiasi atnešti naujus priesakus, kadangi Įsakymai iš Kalnų pamokslo negali apsaugoti žmogų nuo susinaikinimo mechanizmo įjungimo. Bet antras toks Kontaktas artimaisiais šimtmečiais, o gal ir tūkstantmečiais, nelaukiamas.

Viskas, kas buvo Žmonijai reikalinga, iš Viršaus perdavė, o toliau patys aiškinkitės! O kad atėjo tai ne iš tų rankų, ne nuo tos konfesijos, ne iš Jeruzalės arba Vatikano, ne per Mokslų akademiją – tai jau mūsų žemiški sunkumai ir problemos. Jų reikalas – perduoti ir įspėti! Faktiškai mūsų Sistema – socialinis visos Žmonijos užsakymas, kurį Subtilus Pasaulis įvykdė nedelsiant, tiksliai ir laiku. O kad tokio pavidalo ir tokiu būdu – tai užsakyme nebuvo patikslinta. Jie padarė taip, kaip manė reikalinga!

Žmogus sužino tikrąją gyvenimo prasmę, kuri jam atsiskleidžia tik Išvystytos Sąmonės ritmuose. Kito nėra duota. Tai Gyvenimo Įstatymas, Kūrinijos įstatymas. Tik Išvystyta Sąmonė yra Gyvenimo Šaltinis, Pasaulio Tikrojo pažinimo Šaltinis. Tokią būseną galima pasiekti Dievo ir Bendradarbių iš Subtilaus Pasaulio pagalba. Be Jų aktyvios pagalbos neapseisime. Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistema duota žmonėms, ir kiekvienas žmogus, kuris ją praktikuoja, gauna realią Subtilaus Pasaulio Žmonių pagalbą, yra Jų kuruojamas. Jie padeda kiekvienam Sistemos dalyviui įjungti Sąmonės evoliucinį procesą, palaipsniui platindami jo diapazoną. Pradiniame Sistemos studijavimo etape Dievo Pasaulio bendradarbiai (Visatos valdymo aparato) aktyviai padeda naujokui kompensuoti jo energetines sąnaudas. Ši pagalba viršija paties žmogaus sąnaudas. Dangaus atstovai jį kuruoja iki to laiko, kol jis pradės savarankiškai naudotis Gyvenimo dovanomis. Ir tik tada Žmogus-vartotojas tampa padėjėju, kuris perduoda Gyvenimo Prasmę kitiems.

Kuo pagrįstas toks Dievo Pasaulio kardinalaus kišimosi, kuris dabar vyksta, į mūsų gyvenimą būtinumas? Mes jau pabrėždavome, kad Tikrąją Gyvenimo prasmę žmogus sužino tik pasiekęs išvystytos Sąmonės būseną. Be tokios būsenos jis negirdi savo vidinio balso, duoto Gamtos, kuris pastumia jį Evoliucijos link! Tobulinimosi proceso atžvilgiu Sąmonė randasi pasyvioje frazėje. Panašią būseną vadina „miegančia Sąmone“. Joje būdamas, žmogus praranda gyvenimo prasmę. Gyvenimo bei Evoliucijos požiūriu – jis miega.

Gyvenimas yra sapnas; senis – žmogus, kuris miegojo
daugiau už kitus: jis atsibunda tik tada, kai ateina laikas mirti.

Žanas de La Briujer[6]

Mieganti Sąmonė formuoja galvos smegenyse nuostabius paveikslėlius (įvaizdžius), kurie daro poveikį jo jausmams, jaudindami juos. Jis įtraukiamas į jutiminį pasaulį, kurio įvaizdžiai atvaizduoja šiuos jausmus. Tai taip vadinamas sensorinis Pasaulio suvokimas, (regėjimas, klausa, uoslė, lytėjimas, skonis, racionalus protas, kuris leidžia išanalizuoti ir pažinti situaciją, procesą, padarant juos diskretiniais).

Tokiu būdų, žmogus gyvena išgalvotame virtualiame, holografiniame pasaulyje. Sąmonė įpratinta viską dėlioti į lentynėles, be jokios sistemos ir atsargai, su viltimi, kad kada nors jai pasiseks sudaryti tikrąjį paveikslą, Pasaulio mozaiką. Bet Pasaulio paveikslas, sukurtas sensorinio suvokimo pagrindu, nėra tiesa, nes iš prigimties turi subjektyvaus suvokimo charakterį! Tai tas pats iliuzinis, menamas, hologramos pavidalo pasaulis, kuriame nėra vietos realiam Pasauliui su gyvu Dievu. Dievas žmogui, besirandančiam miegančios Sąmonės būsenoje, – nukryžiuotas stabas, kuriam užtenka mūsų tikėjimo, meilės ir kai kurių ritualų laikymosi.

Baisu, kad žmogui patinka ši sentimentalios idilijos būsena, jis apkvaišintas sapno iliuzijomis. Gyvenimas praeina pro šalį ir labai greitai pasibaigia, taip ir nespėjus pasirodyti visu savo pilnumu. Faktiškai žmogus pragyveno savo gyvenimą perniek, iššvaistė savo potencialą, jo sensoriais pagimdytų iliuzijų tenkinimui. Dar baisesnis yra tas faktas, kad tokių žmonių pasaulyje – didžioji dauguma.

Nemokėdamas valdyti įvairiapusius savo gyvenimo procesus, žmogus neišvengiamai įtraukiamas į juos, jo psichika permalama jais tarsi girnomis. Jis visiškai priklausomas nuo materialaus pasaulio, įsitraukia į jo iliuzijų sūkurį. Šio pasaulio pančiai tempia jo Sielą į dugną, į Nebūtį, ji praranda savo gamtinį impulsą, galintį žadinti Sąmonę, inicijuoti ją vystymuisi ir savirealizacijai. Vyksta žmogaus, kaip asmenybės, degradacija.

Todėl nuostata „mieganti Sąmonė“ toli gražu ne epitetas arba metafora. Žmogus su panašia Sąmonės būsena, skaitydamas mūsų knygas, tiesiog užmiega. Šis fenomenas yra susijęs su tuo, kad žinduolio smegenys, kurių paslaugomis naudojasi toks žmogus, negali įsisavinti informacijos apie objektyvią realybę, kuri yra įkrauta dideliu psichinės energijos potencialu. Jos paprasčiausiai tam nepritaikytos.

Mieganti Sąmonė nuveda žmogų į saldžių svajonių pasaulį tiek, kad jam yra nelengva prisipažinti, jog jis kapanojasi iliuzijų sūkuryje, tik drąsiai, savikritiškai Asmenybei tai įmanoma. Bet ir šiuo atveju žmogus pats, be pašalinės pagalbos, negali išsikrapštyti iš šio sūkurio. Tokia pagalba ateina iš Dievo Pasaulio. Būtent ji yra ta reikiama išorinė jėga, kuri sugeba išvesti žmogų iš sapnų ir svajonių pasaulio. Mūsų Sistema yra pirmasis tokios pagalbos etapas.

Ateistų nelaimė yra ta, kad išbraukę Dievą iš savo gyvenimo, jie įtraukė į Sąmonės amžino sapno tamsybę ne tik save! Jie įvertė į šią tamsybę pagrindinę Žemės gyventojų masę, nes tik pripažinus Dievą gyvu, aktyviu ir veiksniu, priėmus nuo Jo pagalbą, žmogus gali pažadinti savo miegančią Sąmonę.

Ateistinis požiūris į gyvenimą atvedė prie to, kad siekiant pažinti energijas, apeinant Dievą ir Jo bendradarbius, žmogus, be jų leidimo, savavališkai stengiasi prisijungti prie Dievo energijų ir dirbti su jomis. Tokių „Gyvenimo šeimininkų“ ir jų pasekėjų mėginimai negailestingai užkardomi Subtilaus Pasaulio ir Dievo. Šiuos savavaliautojus Jie vertina, kaip vagis ir grobstytojus, kurie kėsinasi į svetimą nuosavybę.

Teisė dirbti su energijomis duodama tik žmonėms, prisijungusiems prie Dievo Kanalo sąmoningai, pagal konkrečią technologiją, aiškiai suprantantiems šio žingsnio rimtumą. Mėginimai spontaniškai, nesąmoningai, „bedžiojimo metodu“ prisijungti prie bet kurių energijų, jokių būdu prisijungimu nelaikoma!

Tačiau Gamta turi mechanizmą, kuris stumia žmogų nubudimui. Jį vadina Likimu, Karma, kartais Fortūna. Karminio mechanizmo užduotis yra tame, kad išjudinti miegančią Sąmonę, kad ji nubustų. Tai pasiekiama nemalonių įvykių formavimo keliu: iš žmogaus atimami sveikata, ilgas gyvenimas, gerovė.

Būdamas miegančios Sąmonės būsenoje, žmogus nesupranta Gamtos užuominų ir miega toliau. Bet tik jam supratus, kad jis miega, ir kreipiantis pagalbos į Dievą, jam pagalba tuoj pat yra suteikiama – Sąmonė atsibunda. Jis pradeda pažinti, suvokti ir jausti Tikrąją Gyvenimą ir savo atsakomybę prieš jį. Būtent šiame yra paslaptis, kad miegančios Sąmonės prašymai į Dievą, negauna atsakymo ir supratimo iš Jo pusės: maža kas gali ateiti į galvą arba pasivaidenti žmogui sapne.

Ne paslaptis, kad per visą Žmonijos egzistavimą Dievo Pasaulis nuolat perduodavo žmonėms žinias, padedančias Sąmonei nubusti. Šios žinios praveria kai kurias Tiesos dalis, bet kol Sąmonė visiškai neatsibus iš miego, žmogus nesugebės pamatyti visą paveikslą (bet kuriame procese) pilnutinai.

Būtent dėl šios priežasties tapo beveik pamirštos ir išmestos daugelis senovės žinių, kaip nebereikalingos: Dao, Cigun, Shiatsu, Joga ir kt. Todėl, kad jų įgijimui ir garantuotam rezultatų gavimui reikalinga Išvystyta Sąmonė, duodanti teisę ir galimybę valdyti vidinius bei išorinius procesus.

Tai panašu į tai, kai žmogus, turintis automobilį, bet neturintis vairuotojo pažymėjimo, negali pasinaudoti pranašumais, kuriuos jam suteikia automobilis. Neįjungus Evoliucijos proceso, esant miegančios Sąmonės būsenoje, visos išvardintos praktikos pavirsta įprastų fizinių pratimų rinkiniu, masažu ir filosofija, atsijusiais nuo gyvenimo.

Būtent dėl miegančios Sąmonės priežasties liko nereikalingos tokios unikalios praktikos, kaip „Atgimimo akis“ ir „Mer-Ka-Ba“. Žmonės nemato naudos ir darbe su energetiniais procesais, kadangi valdyti energetiką, kaip viduje organizmo, taip ir už jo ribų, galima tik atbudusios Sąmonės pagalba. Išvadoje visos senovės praktikos, jų įgijimui reikalaujančios iš žmogaus sugebėjimo sukurti vientisą Pasaulio, Kūrinijos kaip milžiniško gyvo organizmo paveikslą ir kompleksinio požiūrio į save (kaip į Kūrinijos dalelę), tapo nesuprantamos palikuonims ir buvo priskirtos egzotikai, necivilizuotų protėvių mistinių žinių kategorijai.            

Ilgai laiką buvo skaitoma, kad sakralinės ezoterinės žinios, o paprasčiau misterijos yra senolių neišsivystytos Sąmonės vaisius. Dabartiniu laiku šios žinios kenčia audringą atgimimą, renesansą. Jos aktualios, paklausios ir būtinos, nes padeda šiuolaikiniam žmogui susirasti savo vietą šiame Pasaulyje, kaip vieningame gyvame organizme, besiplečiančio žymiai toliau už mūsų materialųjį pasaulį. Žmogaus (kaip šio organizmo ląstelės) užduotis – išmokti suderinti visus savo žingsnius su Juo. „Naudinga viskas, kas laiku. O jei gerovei ne proga – pavirsta nedorybe ir yda“ [7]. Šiame ir tik šiame yra tikrasis Išganymas!

Galima gyventi pagal Dievo įstatymus, sėti išmintį, gėrį, amžinybę, laikyti save šventume ir daryti tik gerus poelgius. Bet nematuojant kiekvieno savo žingsnio su Visatos judėjimo ritmais, nesuderinus su Ja grįžtamojo ryšio, žmogus bus priešingoje fazėje, opozicijoje Kūrinijai, neišvengiamai įjungdamas susinaikinimo mechanizmą. Jis, kaip ląstelė, susižavėjusi savo nepakartojamumu, reikšmingumu, savęs dievinimu, pavirsta metastaze ir yra pavojingas Organizmui. Ir tai jau ne spėliojimas arba prognozė, o kasdieninė realybė!

Pats didžiausias susidomėjimas ezoterinėmis žiniomis kilo paskutinių mokslo laimėjimų ir atradimų šviesoje. Išaiškėjo, jog tos žinios, kurias gauna mokslas, senų seniausiai buvo žinomos senovės kartoms ir aktyviai eksploatuojamos kasdieniame gyvenime. Šiuolaikiniame Kūrinijos supratime misterijos jau nesirodo kaip kažkas bauginantis, nerealus, o, kaip paaiškėjo, duoda žmogui galimybę suformuoti vientisą Pasaulio paveikslą! Interesas ezoterikai įgavo visuotinio susižavėjimo pobūdį.

Kad gauti sakralinių žinių, žmonės keliauja į šventąsias vietas – į Indiją, Tibetą, ieško mistinės Šambalos. Deja, Žmonija yra įtraukta į eilinį miegančios Sąmonės miražą.

Nei Šambaloje, nei Tibete, nei po Sfinksu arba Egipto piramidėse, nei kur nors kitur Žemėje arba kitoje Visatos planetoje nėra nieko tokio, ko jūs neturėtumėte šią minutę ir ko nežinotumėte šiuo savo gyvenimo momentu! Visos žinios apie Tiesą randasi mumyse pirmapradžiai, tik mes jų nepamename, ir jeigu prisimename – negalime jų panaudoti, kadangi mieganti Sąmonė nesugeba duoti praktinių patarimų jų panaudojimui. Ji miega!

Žmonės pamiršo, kad nei vienas guru (mokytojas), nei vienas Tibeto vienuolis arba lama negali išvesti mūsų iš miego būsenos. Tai įmanoma padaryti tik Dievui. Guru gali nurodyti kelią išvystytos Sąmonės link, savo subjektyvios nuomonės ir matymo pavyzdžiu, bet kad pasiekti savo tikslo, reikia praeiti šį kelią kartu su mokytoju – ką ir darydavo visi „nušvitę“.

Dauguma šiuolaikinių žmonių nenori keisti gyvenimą visuomenėje į atsiskyrėlių būstą, atsisakyti civilizacijos gerovių, nori įgyti žinias neaukodami civilizuoto pasaulio komforto, savo norų ir įpročių. Kaip yra žinoma, paklausa (socialinis užsakymas) lemia pasiūlą. Tai čia, tai ten atsiranda įvairios mokyklos, propaguojančios pačias įvairiausias sakralinių žinių kryptis, kurios pateikiamos kaip panacėja ir žada žmogui išspręsti visas jo problemas. Tai darbas su universaliomis arba kosminėmis energijomis, ritmodinamika, neurolingvistinis programavimas, Šiatsu (taškinis masažas), fito- bei adatų terapija, įvairios kvėpavimo metodikos, jogoterapija, psichotreningai, įvairios dietos ir daug kitko. Tokių mokyklų ir doktrinų nesuskaičiuoti. Vis dėlto mes ir toliau matome, kaip žmonės miršta pačiame jėgų žydėjime dėl to, kad prarado gyvenimo prasmę, katastrofiškai puola alkoholizmas ir narkomanija. Sveikatos apsauga nepajėgi apginti žmogų nuo lėtinių ligų.

Visuomenė neturi struktūrų, kurios tiktų žmogui kompleksiškai (perdaug įsitraukė į biblinį akmenų mėtymą). Medicina gydo kūną, ekstrasensas – aurą, magija veikia per astralą, kunigas gydo Sielą, bet faktiškai visi užsiiminėja skylių lopymu! Tai lyg skylėti drabužiai: vienoje vietoje skylę užlopė – kitoje atsiranda.   

Žmogus, kaip ir anksčiau, nukreipiamas nuo Tiesos, nuo būtinybės pažadinti savo Sąmonę. Tai daroma kur nesąmoningai, o kur ir sąmoningai, kryptingai. Visos mistinės praktikos  orientuoja jį į tam tikrų technologijų pritaikymą.  Negavęs rezultatų, jis perbėga nuo vienos technologijos prie kitos. Žmonės  prikrauti įvairių žinių, kaip „asilas knygų“, o naudos iš tų žinių – jokios! Priežastis – tik jų neatsibudusi Sąmonė ir Evoliucijos sustabdymas savyje.

Daug šiuolaikinių misterijų kalba apie Sąmonės prabudimą, bet neduoda konkrečių metodikų, vildamosi, kad Sąmonė prabus pati savaime. Bet savaime gali atsirasti tik noras atsibusti iš miego. Žmogus siekia gauti kuo daugiau žinių, klaidingai manydamas, kad erudicija yra kelias pasiekti Išsivystytą Sąmonę.

Tai savęs apgaudinėjimas ir eilinė materialiojo pasaulio chimera! Jeigu žinios nepritaikomos, jos neduoda konkrečių, akivaizdžių rezultatų, jų nešiotojas vis dar randasi Morfėjaus glėbyje – miega. Sąmonė gi, atsibunda tik Dievo ir Jo padėjėjų pagalba, ir tik tuo atveju, jeigu žmogus nuoširdžiai nori evoliucionuoti, nori eiti Sąmonės Išvystymo keliu. Jeigu prabudimas iš miego jam reikalingas tik tam, kad sprendžiant kokią nors siaurą, privačią problemą jam padėtų vienos ar kitos technologijos, tai tokį gudruolį „Viršuje“ mato kiaurai ir, suprantama, niekas nesiruošia dėl jo eikvoti savo jėgų.

Kompleksinė Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistema neturi visų išvardintų trūkumų. Kiekvienas norintis  savyje atkurti Evoliucijos procesą gauna betarpišką pagalbą ir palaikymą iš Dievo Pasaulio Žmonių (Šventųjų) pusės, kurie palaipsniui įveda jį į nuostabų Gyvenimo Harmonijos Pasaulį, į išvystytos Sąmonės Pasaulį, į Priežasčių Pasaulį, kur Žmogus valdo visus gyvenimo procesus ir pilnai realizuoja save, tapdamas Kūrėju. 

Sistema jokiu būdu neprieštarauja religijoms ir tikėjimams, nes Visata yra vieninga visiems. Jos Įstatymai privalomi mums visiems nepriklausomai nuo turtinio, socialinio statuso arba priklausomybės vienai ar kitai konfesijai. Visatai visi mes, Žemės žmonės, esame mažamečiai vaikai, patekę į bėdą. Ir kas jūs bebūtumėte: krikščionis, budistas, musulmonas, judaistas, jūs galite sėkmingai panaudoti Sistemą, kaip instrukciją veikimui!  

Visas nuostabias paranormalias žmogaus ne eilines galimybes ir ne eilinius sugebėjimus (kurie yra svarstomi moksliniuose simpoziumuose, apie kuriuos įvairūs autoriai rašo laikraščiuose, žurnaluose, knygose – kaip versijas, spėliojimus, pranašystes ir prielaidas) kiekvienas žmogus gali pakankamai lengvai atskleisti savyje, prisijungęs prie mūsų Sistemos.

Problema tik viename: kiekvieną norintį, prijungti ir apmokyti, pakol kas, galime tik mes! Suprantama, kad labai sunku patikėti, kad viskas, apie ką tūkstantmečiais svajojo Žmonija (kompleksinis požiūris gyvenimo problemų sprendimui), jau randasi Žemėje ir sukaupta vienose privačiose rankose, be konsultacijų su kuo nors būtent. Nesitiki, kad taip lengvai ir greitai buvo galima „surinkti akmenis“ – žinias, žmogaus išmėtytas po įvairius mokslus ir doktrinas. Atsiprašome už padarytą, bet tai yra taip!      


[5] Siorenas Kirkegoras (1813 – 1855), danų filosofas ir teologas, egzistencializmo pradininkas.

[6] Žanas de La Briujer (Jean de La Bruyère,1645 – 1696) – žymus prancūzų moralistas.

[7] V.Šekspyras, „Romeo ir Džiuljeta“.

Atgal... Turinys Toliau...