Žmogus serga, būdamas apsuptas jūra žinių apie sveikatą 

Žmogus serga, būdamas apsuptas jūra žinių apie sveikatą 

Viskas, ką atranda ir įrodinėja mokslas – nėra kažkas nauja, tai seniai pamirštas senas. „Būties išmintingumas yra labai taupus, iš seno rūbo naujas vėl pasiūtas bus“ [12]. Tai, prie ko dabar atėjo mokslininkai, buvo žinoma senų seniausiai, visos šios žinios buvo įkūnytos darnioje, viską apimančioje sistemoje – senoviniame moksle „Ajurveda“. Jame atspindimas vientisas požiūris į žmogų, jo gyvenimo būdas vienybėje su Gamta, su Gyvenimu.           

Savo vystyme ir tobulėjime žmogui neverta iš naujo išradinėti dviratį: visa reikiama informacija apie tai, kaip tai padaryti, senų seniausiai egzistuoja. Ji atspindėta mituose, legendose, pasakose, įvairiuose ezoteriniuose moksluose (priminsime, kad ši informacija yra išsisklaidyta Energoinformaciniame Lauke, surinkti ją draugėn ir panaudoti praktikoje gali tik Išvystyta Sąmonė). Šiuolaikiniam žmogui bereikia tik ištiesti ranką ir priimti savo protėvių pagalbą. Pasiimti tai, kas jam priklauso pagal paveldėjimą, guli visų akivaizdoje – bet jis to nemato ir negirdi! Viskas todėl, kad liaudies folkloras neduoda gatavų receptų, o tik nurodo kelią savęs link, tobulinimosi link.   

Žmogus Gamtos sukurtas savimi apsirūpinantis ir absoliučiai nepažeidžiamas, nepriklausomas nuo kurių nors išorinių sąlygų bei faktorių. Tai uždara nuo materialiojo pasaulio ir žmonių įsikišimo, savimi apsirūpinanti sistema! Mums betrūksta tik vieno – kompleksinio požiūrio į save, savo sveikatą ir Pasaulio suvokimą. Trūksta paties svarbiausio – kritiško įvykių įsisąmoninimo. Už šias funkcijas atsako ir sugeba jas vykdyti tik mūsų dešinysis pusrutulis.

Bet „tikras mokslas – tai nepažintų dalykų tyrinėjimas, visa kita – mokslo ir technikos pažanga“. Mokslas, pašauktas tarnauti Žmonijai, pašventė save tik materialiojo pasaulio tyrimams ir savo galimybes išsėmė. Tolimesniam jo vystymui, gyvenimas kelia mokslininkams užduotį: pradėti tirti tai, kas randasi už matomo pasaulio, apčiuopiamo ir suvokiamo ribų, kas randasi žmogaus viduj. Ir mokslas nuo to niekur nedings: materialusis pasaulis,  komfortinių sąlygų aprūpinimo žmogui plane, savo galimybes taip pat išsėmė.

Protas (Ošo alegorija)

Naudokitės savo protu apžiūrėti daiktus kur jie randasi, o ne ten, kur jų nėra, netgi, jeigu jie tamsoje. Eikite į vidų.
Vienąsyk vakare žmonės pamatė, kaip Rabija kažkodėl tai išlėkė į gatvę iš savo trobelės. Jie susirinko aplink ją – vargšė sena moteris – jie paklausė:
– Kas atsitiko? Ko tu ieškai?
Nepakeldama galvos ji atsakė:
Aš pamečiau adatą.
Visi metėsi ieškoti jos. Ne užilgo kažkas susiprato paklausti:  
– Rabija, gatvė plati, temsta, greitai visiškai taps tamsu, adata tokia maža. Tu gali tiksliai nurodyti kur ji nukrito?
Rabija pasakė:
– Adatą pamečiau trobelėje.
– Tu tikriausiai išprotėjai? Jeigu adata nukrito trobelėje, ką tu veiki čia?
– Todėl, kad čia šviesiau, o trobelėje visiškai tamsu.
– Net jeigu šviesa čia, kaip tu surasi adatą, jeigu tu ją pametei ne čia? Teisingiau būtų atsinešti šviesą į trobelę, ir tu ten galėsi surasti adatą!
Rabija nusijuokė ir pasakė:
Jūs taip atidūs smulkmenoms. Kada gi jūs pradėsit naudotis jūsų protu savo asmeniniame gyvenime? Aš matau, kad visi jūsų siekiai nukreipti į išorę,  aš tiksliai žinau, dabar aš įsitikinau, kad tai, ko jūs siekiate,  pamesta viduj. Pasinaudokite savo protu! Kodėl jūs siekiate laimės išoriniame pasaulyje? Jūs praradote ją ten?
Jie stovėjo priblokšti, o Rabija dingo savo trobelėje.


[12] V. Šekspyras.

Atgal... Turinys Toliau...