Žmogaus vystymosi kodas randasi Visatos Energoinformaciniame Lauke

Žmogaus vystymosi kodas randasi Visatos Energoinformaciniame Lauke

Dar visiškai neseniai skaitėsi savaime suprantama, kad visa informacija, reikalinga žmogaus organizmo formavimui ir vystymuisi, yra užkoduota DNR molekulėje. Buvo net paskaičiuota jos atminties apimtis – apie 10 milijardų informacijos vienetų. Tiek duomenų randasi bet kurios organizmo ląstelės branduolyje, o atitinkamai, ir visame organizme, nes visos ląstelės turi vienodas DNR. Skaičius milžiniškas. Palyginimui: tiek duomenų telpa, pavyzdžiui, viename enciklopedijos tome.

Atrodytų, kad viskas aišku, belieka tik išsiaiškinti tai, kuris genas už ką atsako. Bet beširdė ir tiksli matematika parodė, jog DNR atminties apimties organizmo gyvybinei veiklai užtikrinti katastrofiškai neužtenka! Net pagal apytikslius sumažintus įvertinimus, kad organizmas galėtų sėkmingai vystytis, augti, judėti, kovoti su infekcijomis, jausti, įsiminti, kurti – DNR molekulė turi turėti atmintį kvadrilijoną kartų didesnę, negu gali sutalpinti! Palyginimui: kad įrašytumėme tokią duomenų masę, būtų reikalinga enciklopedija 170 kartų storesnė, negu atstumas nuo Žemės iki Saulės.                 

Kurgi randasi ši neįsivaizduojama duomenų apimtis, jeigu į DNR telpa tik vienas tomas iš šios kolosalios enciklopedijos? Atsakymas, kurį gavo mokslininkai, sukrečia visas materialistines mokslo nuostatas: pagrindinė vystymosi programa saugoma visai ne DNR, o subtilesnėse energijose! DNR molekulė – tiktai šių subtiliųjų energijų imtuvas, sukurtas iš tankios materijos ir leidžiantis organizmui gauti reikiamą informaciją Iš Viršaus.

Kurį laiką šis atradimas liko, kaip sakoma, „ant popieriaus“, kol nebuvo patvirtintas praktikoje: prieš keletą metų, nepriklausomai vienas nuo kito, Roberto Pekoros vadovaujami amerikiečių fizikai (tyrinėję DNR šviesos išsisklaidymą) ir rusų mokslininkai iš Kvantinės genetikos instituto (parengę lazerinį informacijos nuskaitymo iš DNR būdą) gavo sensacingus rezultatus! Beardant, tyrimo tikslais, DNR molekules, jie aptiko nuostabų faktą: „tuščios“ vietos, skylės, nužudytų molekulių vietose, tęsdavo  informacijos spinduliavimą!

Tiesa, šio spinduliavimo charakteris stipriai pasikeisdavo: tai jau nebebuvo ramus sveikos molekulės „balsas“, o mirštančios DNR skausmo bei siaubo klyksmas. Šis klyksmas prietaisais buvo fiksuojamas lygiai 40 dienų (sutinkamai su religija, būtent tiek laiko tęsiasi Sielos apsivalymas  po mirties).

Atgal... Turinys Toliau...