Mūsų sveikata – objektyvi realybė

Mūsų sveikata – objektyvi realybė

Pasaulyje egzistuoja neginčijama tiesa: „Įdomu ne tai, kas yra įdomu, o tai, be ko neįdomu“. Neįdomu be sveikatos ir pinigų. Pradėsime nuo sveikatos.

Pastaraisiais metais pastebimas smarkus žmonių sveikatos pablogėjimas. Mokslas ir visuomenės nuomonė suvokia šią aplinkybę kaip apmaudų nesusipratimą visuotinos gerovės fone: gyvenimas pas mus – puikus ir nuostabus! Su sveikata taip pat viskas paprasta – tai mokslo ir technikos pažangos pasekmės! Tai yra viskas mūsų rankose – „dar ne vakaras“, štai tik ekologiją atstatysime – ir pagyvensime...

Bet dabartinė sveikatos griūties priežastis slypi ne tik ir ne tiek mokslo ir technikos pažangos pasekmėje ir neteisingame sveikatos būde. Viskas surišta su procesais, vykstančiais Kosmose, su jų įtaka mūsų motinėlei Žemei. Nuo mūsų priklauso tik viena: ar sutiksime mes su naujomis žaidimo taisyklėmis ir jų laikysimės, arba jos pradės mus „derinti“. Kaip išsireiškė Ogas Mandino[8]: „Veik, kitaip tapsi veiksmo objektu“. Ir panašu, kad alternatyvos pas mus jau nebebus.

Pastaraisiais metais mokslininkai aptiko iki šiol nematytus keistumus mūsų motinėlės Žemės elgesyje. Ji rodo neregėtą veržlumą, ir tuo privertė žemišką mokslą giliai susimąstyti. 1999 metais prancūzų astronomai paskelbė, kad Žemė nuimta nuo orbitos ir artėja prie Saulės. Šis artėjimas 2005 metais pasiekė anomalinių, rekordinių reikšmių!  

Reikia pažymėti, kad visi duomenys, pateikti šiame straipsnyje, paimti iš žiniasklaidos. Taip pat būtina pabrėžti, kad perspėjimai dėl būsimų gamtinių permainų pastoviai pateikiami Žmonijai. Tiktai šis „Balsas iš Viršaus“ lieka vienišas balsas dykumoje. Niekas jo negirdi, laikydami panašius pareiškimus eiline nenormalių anomalininkų-kontaktorių užgaida. Ir dar todėl negirdi, kad šitie perspėjimai patenka mums ne iš žiniasklaidos, ne iš valdžią turinčių arba Popiežiaus lūpų (iš kur mes pripratome gauti dėmesio vertą informaciją), o iš eilinių, paprastų žmonių. Su vienu tokiu Kreipimusi į Žmoniją jūs susipažinsite žemiau.

2000 metais rusų mokslininkai paskelbė faktus: 1998–2000 metais Žemė gavo energetinius smūgius iš nežinomo energijos šaltinio. Aptiko tai vandens pagalba, kuris tuo metu taip pakeitė savo energetinę struktūrą, kad jeigu ne jo savybė atiduoti gautą energiją palaipsniui, trijų savaičių bėgyje, vanduo ir kiti skysčiai Žemėje galėjo užvirti. Nereikia užmiršti, kad žmogus susideda, daugiau kaip 90 proc., iš skysčių. Natūralu, kad tokie pakitimai stipriai atsiliepė ir žmonių savijautai.

Tais pačiais 2000 metais paskelbti Europos mokslininkų duomenys apie tai, kad Saulės ir Žemės magnetinių laukų įtampa išaugo du kartus, tai yra 100 procentų. Visa tai lyg ir neturi didelės reikšmės mums, bet Žmonija išaugo ir sisuformavo esant pastoviai magnetinio lauko vertei. Iš istorijos yra žinoma, kad žymiai mažesni jo įtampos skirtumai į mažesnę arba didesnę pusę sukeldavo karus, sukilimus, revoliucijas, epidemijas.

Žemės magnetinis polius (planetos magnetinės ašies susikirtimo taškas su jos paviršiumi) pasislinko 200 km, ir šis faktas yra užfiksuotas Rusijos Centrinio karinio-techninio instituto prietaisais. Kaip pranešė instituto vadovaujantis bendradarbis, toks magnetinių laukų poslinkis įvyko ir kitose Saulės sistemos planetose. Mokslininkų nuomone, tai įvyko dėl to, kad Saulės sistemos planetos praeina naują galaktinės erdvės zoną ir patiria kitų galaktinių sistemų poveikį. Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad šis reiškinys gali atsiliepti orams ir žmonių savijautai.               

2000 metų rudenį žiniasklaidoje buvo paskelbti čiliečių astronomų duomenys, kurie aptiko mūsų planetos anomalaus elgesio ir pakitimų aplinkiniame pasaulyje priežastį. Visų šitų pakitimų kaltininkė pasirodė planeta vardu „Bernaras-1“. Ji savo dydžiu žymiai lenkia Žemę. Mūsų planeta palyginus su ja – smiltelė. Ši keliautoja artėja prie Salės sistemos. Kaip nustatė mokslininkai, planeta atėjo pas mus iš tolimojo Kosmoso gelmių. Mokslui nėra žinoma nė viena žvaigždžių sistema arba Galaktika, kurioms jinai priklausytų.

Šios keliautojos pasirodymas iššaukė globalinius pakitimus Žemėje ir Saulės sistemoje. Energetinis smūgis, kurį Žemė priima į save, sukelia globalinius pakitimus geofiziniuose, cheminiuose, biologiniuose procesuose, didėja potvynių, žemės drebėjimų, pasiutvėjų skaičius. Ši energetika, viršijanti visas įmanomas ribas, daro poveikį ir technikai – Žmonijos rankomis sukurtam kūdikiui: žymiai daugėja technogeninio pobūdžio avarijų bei katastrofų skaičius. Daugelis technologinių procesų vyksta nukrypdami nuo nustatytų parametrų ir dažnai pasibaigia nenuspėjamu rezultatu – katastrofomis.  

Energetinis smūgis muša ir žmones, sukeldamas katastrofinį sveikatos žlugimą. Nesaikingos mitybos užterštus ir šlakų pilnus organizmus sudegina. Daro poveikį psichikai, sukeldamas neadekvatų žmonių elgesį: nepagrįstą agresiją, nenuspėjamus poelgius, nemotyvuotus nužudymus, karus. Tuo ir pasireiškia energetinio ciklono, atnešto planetos „Bernaras-1“, poveikis.

Mūsų laikmetį vadina „Apokalipsė“, taip buvo pavadinta paskutinė Naujojo Testamento knyga. Žmonės virš 1,5 tūkstančių metų spėlioja, prie ko prisieti grėsmingus pranašavimus, aprašytus šioje knygoje: ar prie šimtmečių kaitos, ar prie kosminio pobūdžio reiškinių, ar prie antrojo Kristaus atėjimo? Visi įvykiai ir pakitimai Žemėje šiuo metu sudėti į 25-ių metų laikotarpį, skirtą Apokalipsei. Jos pradžia – 1997 metų rugsėjis. Būtent tada Žemė įėjo į energetinį gravitacinį cikloną ir pradėjo artintis prie Saulės (o 1998 metais JAV mokslininkai aptiko jos suplojimą poliuose ir greitą išplėtimą ekvatoriuje).      

Šis artėjimas nėra atsitiktinis, jo pagalba Žemė minimizuoja nuostolius nuo praskrendančios planetos. Pavojaus atveju ji atiduoda save, kartu su mumis, į saulės gravitacijos glėbį. Ir vis vien mokslininkų prognozės artėjantiems 25 metams visiškai nedžiuginančios: jie skaito, kad busimame kataklizme išgyvens maža Žemės gyventojų dalis. Daugumos žmonių organizmai negali ir jau nebespės prisitaikyti prie greitai besikeičiančių išorinės aplinkos procesų. Tokių žmonių sistemos patenka į kolapsą – žmogus žūsta (jeigu nenorėjo arba nespėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų).

Perskaičius tai, lengvai galima įsivaizduoti, kad Kosmosas grasina Žmonijai. Tačiau nereikia pamiršti, kad visos straipsnyje išvardintos baimės – tik pasekmės. Jų priežasčių ieškoti Kosmose yra beprasmiška, jų ten nėra, kadangi Visata –  amžinos ir nemirtingos, Gyvybės Šaltinis. Gyvybė Žemėje yra nemirtinga ir amžina, kaip yra amžina pati planeta. Vis dėlto tiesiog per 50 mokslinės-techninės revoliucijos metų žmogus, ilgai negalvodamas, įsikišo į planetarinius procesus. Kalba eina ne apie neužgaulų smūgį geležgaliu per asteroidą, ką žiniasklaida pateikia, kaip visuotinių procesų valdymo epochos pradžią. Žmogus, išpumpuodamas iš Žemės gelmių jos energetinį komponentą – naftą ir dujas, o taip pat iškeldamas masę naudingųjų iškasenų, pažeidė visos Saulės sistemos planetų pusiausvyrą. Būtent dėl šios priežasties Žemė artėja prie Saulės, ir nieko čia nepadarysi, už viską reikia mokėti.

Kalbant apie planetą Bernaras-1, ji spektaklyje atlieka revolverio vaidmenį, jo pagalba herojus-nevykėlis (Žmonija) spektaklio pabaigoje deda tašką, šaudamas sau į smilkinį. Taip jau buvo prieš 150 milijonų metų, kai Bernaras-1 padėjo Atlantams išeiti iš Žemės be ypatingų kančių. Kaip matote, Kūrinija rodo gailestingumą, kad mums nedaryti  kontrolinio šūvio į galvą. Bet kadangi Žemėje aktyvizavosi suprasminimo procesas, kosminis keliautojas yra sustabdytas pagarbiu atstumu nuo Žemės…

Dar viena „naujiena“ iš tos pačios serijos, atspausdinta laikraštyje „Megapolis Ekspress“, 2002 metų spalio numeryje. Straipsnis vadinasi „Žmonės trumpiau gyvens“. Štai jo turinys:                     

„Panašu, kad viso pasaulio genetikai susitarė tylėti dėl siaubingos sensacijos, atskleistos japonų mokslininkų ir patvirtintos JAV tyrinėtojų. Pirmą sykį per pastaruosius metus mokslo tyrimai atnešė blogą naujieną. Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė labai greitai pradės mažėti. Kiekvieno atskiro individo gyvenimo trukmė, pagal paskutinių atradimų duomenis, gali sutrumpėti 15-20 metų!

Ir tai palies visus iš eilės, o ne tik silpnai išsivysčiusių šalių gyventojus. Nei medicinos išsivystymo lygis , nei gyvenimo kokybė, nei geri produktai nieko neišgelbės! Ypatingas genas, kuris atsako už gyvenimo trukmę, kaip paaiškėjo, sugeba mutuoti maždaug kartą per tūkstantmetį. Šiame genetiniame lūžyje su žmogaus gyvenimo trukme vyksta smarkūs pakitimai: iš pradžių šis rodiklis auga nematytais tempais, o vėliau – tokiu pat būdu smarkiai mažėja.

Gyvenimo trukmės genas buvo aptiktas JAV mokslininkų iš Džono Hopkinso Universiteto neseniai – tik 2002 metų vasarį, jis buvo pavadintas graikų likimo deivės Kloto vardu. Tai viena tų deivių, kurios verpia žmogaus gyvenimo siūlą, o Kloto tvarkingai jį nukerpa, atmatuodama žmogaus amžių. Pavadinimas genui buvo išrinktas poetiškas, tačiau jau po mėnesio tyrinėjimų genas ėmė pateikinėti mokslininkams staigmenas. DNR mėginiuose, paimtuose iš įvairių žmonių, buvo aptiktos pakitusios šio geno versijos – genai-mutantai. Sprendžiant iš analizių, gavosi, kad žmonės, turintys organizme šio geno kopijas, pragyvens 20 metų mažiau negu tie, kas turi švarų Kloto geną. Be to žmonėms virš 50 metų tokių genų neaptinkama, bet pas vaikus, kurie gimė po 1990 metų, yra pastebimas mutacijų žybsnis!           

Tai reiškia, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė greitai sudarys apie 57 metus moterims ir 54 metus vyrams. Ir viskas! Ir visoje Žemėje taip – japonai gavo tokius pat rezultatus dėl genų-mutantų pasiskirstymo pagal amžius! Dabartiniai japonų pensininkai pragyvens daugiau už visus Žemėje – vidutiniškai iki 82 metų. O jų vaikų ir vaikaičių gyvenimas bus žymiai trumpesnis!   

Nuostabu, kad ir Rusijoje demografai be jokių genetinių tyrimų gavo tuos pačius, vidutinės gyvenimo trukmės, skaičius! Valstybinio statistikos komiteto duomenimis, „vidutinės žmogaus gyvenimo trukmės sumažėjimo procesas Rusijoje neturi analogų pasaulyje: šis rodiklis (apskritai šalyje) sumažėjo šešeriais metais, palyginus su 1960-siais metais. Mūsų statistikai galvodavo, kad mes blogai ir mažai gyvename todėl, kad geriame neribotais kiekiais nekokybišką degtinę. Dabar, po sensacingų amerikiečių ir japonų mokslininkų atradimų, aišku, kad šis procesas palietė visą pasaulį, paprasčiausiai mes jį pastebėjome, kaip visada, kiek anksčiau.

Smalsu, kad genetikų rastas gyvenimo trukmės „kritimas“ pasitvirtina istoriniais duomenimis. Taigi, viduramžių kronikose paminėtas keistas amžius, kai žmonės staiga „nustojo mirti“ ir gyvendavo net iki 70 metų, kas buvo gryna fantastika tais laikais! O vėliau (kaip liudija metraštininkai) atėjo „atpildas“ – mažai kas iš ilgaamžių vaikų išgyvendavo iki 30-35 metų. Tai yra maždaug dešimtame amžiuje po Kr., Kloto geno mutacijos mechanizmas jau suveikdavo – iš pradžių gyvenimo trukmės augimas, vėliau staigus trumpėjimas.               

Įvairių šalių mokslininkų prognozių bei atradimų teisingumą patvirtina oficialus Rusijos ministro-pirmininko Kasjanovo pareiškimas, padarytas 2002 metų kovo pabaigoje. Jis pripažino Rusijos gyventojų mažėjimo faktą tokiu mastu, kad be darbingų gyventojų pritekėjimo iš užsienio Rusija, kaip valstybė, nesugebės vykdyti savo funkcijų! Ir tai, atkreipkite dėmesį, penktais Apokalipsės metais, be didelių karų ir globalinių kataklizmų! Vokietijoje, pavyzdžiui, darbingų gyventojų stoka jau sudaro 1,5 mln. žmonių...“

Tai yra Apokalipsė – ne gamtinio kataklizmo arba asteroido smūgio pavidalo faktas, o rutiniškas procesas, iš pirmo žvilgsnio niekuo neįsidėmėtinas, tik katastrofiniu gyventojų mažėjimu ir gamtinių kataklizmų srautu. Tiktai panašu, kad viso pasaulio mokslininkai iš tikrųjų susitarė tylėti apie siaubingus atradimus, dėl visiško neišsigalėjimo ir nesugebėjimo ne tik kažką paaiškinti, bet ir suprantamai komentuoti įvykius. Žmonės nori gauti šių įvykių paaiškinimus ir pamatyti savo problemų sprendimo būdus, natūralu, valstybių ir vyriausybiųlygmenyje. Prašome, imkite, sprendimai yra, bet vaistai ne visada būna saldūs!  

Mūsų knyga – tai kreipimasis į vieną procentą žmonių, kurie sugeba suprasti, apie ką eina kalba, kurių Sąmonę dar neįveikė miegas. Tarp kitko, pasirinkimas duotas kiekvienam, bet vienas procentas startuos nedelsiant. Kiti ilgai galvos, ieškos klastos (savo inertiškumo, neveiklumo pasiteisinimui), ieškos savo teisumo patvirtinimo kanonizuotuose šaltiniuose ir moksliniuose sluoksniuose. Nes „kiekvienas nori, kad jį informuotų garbingai, bešališkai, teisingai – ir sutinkamai su jo pažiūromis“ (Gilbert Chesterton[9]). Tačiau Evoliucija nepermaldaujama ir nieko nelauks.

„Pati klaikiausia jėga prasimuša sau kelią, iš pradžių sugriaudama; bet, nežiūrint į tai, jos veikla yra reikalinga... Siaubingos energijos – tai, ką vadina blogiu – tai ciklopiniai Žmonijos kelių architektai ir statytojai“ (FridrichasNyčė[10]). Tai yra pats tiksliausias apibrėžimas, kada nors duotas Apokalipsei!           

Pačioje 2002 metų pradžioje buvo publikuotas mokslininkų atradimas, kuris liko be dėmesio: „Pas vieną Žemės gyventojų procentą DNR molekulė stiprėja“. Nežiūrint į viską kas vyksta! Kaip matote – visi galai suėjo, kaip faktų atžvilgiu, taip ir procentais!         

Šiuo metu mes gyvename nebaugintų visažinių pasaulyje. Daugiausiai jų yra tarp žmonių su išsilavinimu ir erudicija. Artimiausių metų bėgyje jie (dauguma jų) arba išnyks – išvardintų procesų pasekmėje, arba išnyks jų aplombas. Štai tada žmonės pradės suprasti „Doktrinos“ ir Sistemos prasmę. O kol kas mes dirbame su pačiu laimingiausiu kontingentu, kuriam išvis neegzistuoja skirtumo tarp teorijos ir praktikos. Tai žmonės, kurie atėjo pas mus kaip į paskutinę instanciją, „be penkių minučių dvylika“, kai jų tikėjimas religija, mokslu su jo medicina ir vaistine jau sugriautas iš pamatų, gal net ne grįžtamai.

Pas juos teorija nesiskiria nuo praktikos, tai yra jie turi laimingą galimybę matyti absoliučią teorijosirpraktikos vienybę. Štai jie ir nelenkia pirštų iš viso. Pradžioje jie tam neturi nei jėgų, nei noro, nei laiko, nes „siela su kūnu atsisveikina“. O po to jau nebelieka priežasčių abejonėms. Kaip ne keista, bet daugiausia išgyvens būtent jie, o ne pasitikintys savimi, savo absoliučia apsauga ir žiniomis jauni žmonės. „Už vieną muštą duoda du nemuštus“. Subtilus Pasaulis su savo tokiu požiūriu į problemą – ne išimtis!


[8] Ogas Mandino (1923 – 1996), knygos „Didžiausias pasaulio prekiautojas“ autorius.

[9] Gilbert Keith Chesterton (1874 – 1936), anglų krikščioniškas mąstytojas, žurnalistas ir rašytojas XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios.

[10] FrydrichasNyčė (1844 – 1900) vokiečių filosofas ir rašytojas.

Atgal... Turinys Toliau...