Dievo psichinės energijos resursas yra ribotas

Dievo psichinės energijos resursas yra ribotas

Visata egzistuoja Dievo psichinės energijos dėka ir, nežiūrint į tai, kad ji yra pakankamai galinga ir viską apimanti, jos resursas yra išsemiamas, turi savo ribą! Tai reiškia, kad kiekvienam žmogui Gyvenime yra skirtas tam tikras šios energijos limitas, kurį išsėmus, žmogus miršta. Ir ne tik šiame įkūnijime – žmogus miršta Evoliucijai apskritai!

Mes gyvename mokslo ir technikos pažangos suklestėjimo laikotarpyje, privertusio mus lavinti savo intelektą kairiojo pusrutulio mąstymo vystymo ir aktyvinimo dėka. Pagamintą šio pusrutulio psichinę energiją žmogus negabiai sudegina materialinių poreikių, inicijuojamų emocijomis, tenkinimui. 

Intelekto vystymas, intelekto psichinės energijos eksploatacija didina Dievo psichinės energijos (Jo Šventosios Dvasios) vartojimą, o reiškia ir sunaudojimą, nes būtent jos dėka žmogus mąsto ir apskritai gyvena. Pagreitintais tempais išnaudojęs skirtą jam energijos resursą, žmogus miršta. Žinoma, tai įvyksta ne tuoj ir ne iš karto. Iš pradžių apie padidintą psichinės energijos sunaudojimą jis gauna signalą ligos formoje. Jeigu žmogus neapsigalvojo, liga progresuoja toliau, į griaunamąjį procesą įtraukiamos visos organizmo sistemos. Galu gale, užsidirbęs chroniškų ligų puokštę, jis miršta.

Mūsų gyvenimo ir mąstymo būdas sukelia intensyvų Dievo energijos sunaudojimą, pradedant nuo ankstyvo amžiaus. Jaunuolis, baigęs mokyklą ir, rodos, stovintis ant Gyvenimo slenksčio, kartais jau išnaudojęs didžiąją dalį savo limito, kuo skiriasi nuo savo senelių – kurie pasirodė gudresni, ištempė savo energijos limitą 60 – 80 metų, o anūkų panašaus taupumo išmokyti nesugebėjo... 

Nežinodami ir nesuprasdami šio proceso, žmonės patenka į įvairių struktūrų spąstus, kurios žada išmokinti dirbti su vienų ar kitų energijų tipais, net su universaliais. Tačiau panacėja visai ne darbe su energijomis, nors tai taip pat svarbi savęs ir aplinkinio Pasaulio pažinimo pusė.

Jeigu žmogus neišmoko saugoti pirmapradžią Dievo psichinę energiją, skirtą jam gyvenimui, jokie jaunystės bei nemirtingumo eleksyrai, tobuli vaistai, visagaliai žiniuoniai jam jau nebepadės! Net jeigu naudojant nurodytas technologijas, žmogui pavyks išvengti ligų, jo vis vien lauks mirtis nuo nelaimingo atvejo. Nuo plytos ant galvos panacėjos nėra...

O visa kaltė tenka Pasirinkimui, kurį žmogus padarė. Gyvenimo Vibracija ląstelių lygmenyje yra nesibaigiantis adenozin 5' trifosfato (ATR) virtimo į adenozindifosfatą (ADP) procesas. Nesibaigiantis energijos In virtimas į energiją Jang – svyruoklės svyravimas nuo pliuso link minuso – ir yra Amžinas Gyvenimo Variklis, jeigu savo neprotingais veiksmais į jį nesikiša pats žmogus. Todėl, kad sustabdžius šią reakciją, paleisti ją jau nebe įmanoma. 

Gyvenimo vibracija Dievo Lygmenyje yra ta pati svyruoklė, svyruojanti tarp Pasaulio ir Antipasaulio, tarp Būties ir Nebūties, tarp Gyvenimo ir mirties. Viskas priklauso nuo to, kokį kelią pasirinks pats žmogus. Atrodytų, Gyvenimas ir mirtis – neigiančios viena kitą sąvokos, absoliučiai nepalyginamos. Bet tai tik Vieningos Visumos – Būties – komponentai (iš to paties metalo lieja medalį už kovą, medalį už darbą). Jie susideda iš tų pačių plytelių, viskas priklauso nuo kryptingumo.

Ta dingstimi yra anekdotas apie tai, kad šaltkalvis, dirbantis prie konvejerio gamykloje, kurioje gamina siuvamąsias mašinas, nusprendė savo žmonai padovanoti dovaną – jo paties rankomis surinktą siuvamą mašiną. Parsinešė į namus visas detales, tačiau, kiek bevargo, gaudavosi lengvasis kulkosvaidis!

Kiekvieną minutę gyvenimas stato prieš žmogų pasirinkimo problemą, kuomet išspręsti vienokią ar kitokią situaciją reikia žengti tą ar kitą žingsnį. Kokį – paties žmogaus pasirinkimo teisė. Pasirinkimo spektras trimatėje erdvėje gana ribotas. Žmogus šioje erdvėje randasi nepasitenkinimo būsenoje, ieško amžinų Tiesų bei atramos taško – ramumo, stabilumo, tvarkos visame, bando padalinti Gyvenimą (Vieningą Visumą) į fragmentus – sudedamąsias dalis, komponentes, kad tvarkingai išrūšiuoti juos „lentynėlėse“. Bet tuo pačiu jis neišvengiamai stabdo savyje Gyvenimo Vibracijas (Gyvybės švytuoklę Dievo Lygmenyje), darydamas neapgalvotą žingsnį, kurį daryti neturi teisės pats Dievas!

Gyvenimas, tuo pačiu, iš gyvo, dinamiško proceso, pavirsta statika – mirtimi (žmogus preparuoja Gyvenimą kaip varlę – turėdamas pačius geriausius norus, norėdamas išmokti prailginti Gyvenimą). Štai kodėl Visata, Kūrinija, Subtilus Pasaulis ir Dievas yra Gyvybės Šaltinis ir pati Gyvybė, o mirtis – tai žmogaus išradimas, savotiškas žalingas įprotis, stereotipas.  

Apokalipsė  duota tam, kad atpratinti mus nuo šių stereotipų, grąžinant mums nemirtingumą. Galų gale, žmogus ateina į Žemę mokytis, kaip į universitetą. Prieš tai jis praeina visus galimus pokalbius, išlaiko egzaminus, stulbinantį konkursą. O po to, kaip pakvaišęs nuo gyvenimo įspūdžių pilnybės studentas, pasileidžia lėbauti – restoranai, merginos ir t. t., švaistydamas tėvų pinigus. Kas su juo atsitinka toliau? Atleidimas iš universiteto už nepažangumą!

Lygiai taip pat ir žmogus. Savo nenorėjimu pažinti Gyvenimą visame Jo pilnume, nenorėjimu rūpintis Jo vibracijų palaikymu savyje, jis vienareikšmiškai pareiškia apie savo nesutikimą mokytis, pasirinkdamas orientyru svyruoklės judėjimą į Nebūties pusę, kas Subtiliam Pasauliui reiškia prašymą pasiimti jį iš Žemės. O tai, kad po šio pasirinkimo automatiškai seka mažai patraukli ir nusikaltusiam visiškai nepriimtina atleidimo procedūra – jau nieko nebejaudina!

Tam, kad kokybiškai ir kiekybiškai pakeisti savo Gyvenimą, gauti patikimą sveikatą ir prailginti gyvenimo metus (labai norint – iki begalybės), žmogus turi nustoti  būti vartotoju,  beprasmiškai švaistančiu, sklaidančiu Dievo Energiją. Reikia išmokti dirbti savo kūrybinę psichinę energiją, rinkti ją, kaupti, kad jos pagalba prailginti Gyvenimo metus. Sumanus, racionalus savo psichinės energijos panaudojimas yra raktas atverti unikalias potencialias Žmogaus galimybes,  jo Neliečiamoji Atsarga.

Mūsų Sistemos skirtumas nuo visko, kas buvo žinoma Žmonijai iki šiol, yra tame, kad žmogui pirmą kartą per 5.000 metų duota galimybė pažinti Gyvenimą dinamikoje. Visi žemiški mokslai ir doktrinos yra statika. Valdyti dinamiką statikos pagalba – toks pat neįmanomas dalykas, kaip numirėliui valdyti gyvą žmogų!

Įsisavinę pirmąsias keturias Sistemos dalis, jūs prieisite prie galimybės valdyti savo psichinę energiją (savo Šventąją Dvasią), o tai jau pirmasis žingsnis į ne mirtingumą. Šis mokėjimas ir yra praktinė Dvasingumo prasmė. Būtent šių įgūdžių moko visa Mūsų Sistema.

Būtina atminti, kad noras gauti sveikatą ir ne mirtingumą turi būti pateisintas, ir jeigu Sąmonė apribota ir orientuota tenkinti savo emocijas, jausmus, norus, egoistinius poreikius, tai toks žmogus, gavus ne mirtingumą, nežinos ką su juo daryti. Prisiminkite pasaką apie Kaščejų Nemirtingąjį: jis, nepajungęs savo dešiniojo pusrutulio, neišlavinęs neokortekso, panaudojo savo dovaną visokioms kvailystėms, daryti blogį kitiems. Natūralu, jeigu žmogus orientuoja savo pasirinkimą savo egoistinių tikslų tenkinimui, tai nemirtingumo negaus jokiu būdu!

Plėsdamas savo, Pasaulio suvokimo galimybes, nuolat mokindamasis, dirbdamas su savimi, žmogus mokosi orientuoti  Sąmonę į visą Visatą, į Dievo Užduotis, tampa Jo padėjėju ir kaip apdovanojimą gauna teisę ne mirtingumui. Tai yra ne mirtingumą galima gauti tik per nuolatini mokymąsi bei kasdieninį darbą. Mokymasis padeda didint savo intelektą, gauti ir plėsti žinias apie Tikrąjį Pasaulį, tapti Gyvenimo Kūrėju. Toks darbas padeda žmogui pakeisti Karmą ir atjungti jos veikimą. Jeigu pavyksta tai padaryti, nauja būsena patvirtina, kad jis visiškai nebepriklauso Karmos jurisdikcijai ir prisijungė prie kūrybiškų Būties programų.

Tačiau negalvokite, kad visą tai galima gauti kartą ir visam laikui! Jeigu žmogus nutraukia mokslą ir darbą, stabdydamas savo evoliucinį vystymą, jis pradeda pagreitintais tempais eikvoti psichinę energiją – savo įdirbtą ir Dievo. Natūralu, vėl įsijungia Karma, jis yra griaunamas toliau...

Jūs turite suprasti, kad pasirinkę Kūrybos bei Ne mirtingumo Kelią, jūs pasmerkiate save nuolatiniam darbui ir mokymuisi. Bet tai nėra keblu: toks darbas duoda nė su kuo nepalyginamą kūrybos bei kūrimo džiaugsmą – savęs kaip Asmenybės formavimą. Būtent to dėka žmogus patiria Tikrojo Gyvenimo malonumus. Tai ir yra ta būsena, kurią žmonės vadina Amžina Palaima ir rojaus malonumu. Tiktai tada Gyvenimas dovanoja žmogui, esančiam tokioje būsenoje, viską, ko jam reikia, ir tokiame kiekyje, koks jam reikalingas. Jis gauna viską pirmu pareikalavimu, kaip iš gausybės rago!

O dabar susipažinkite su anksčiau žadėtu Trečiuoju Kreipimosi į Žmoniją.

PROTINGIEMS ŽEMĖS GYVENTOJAMS, KURIE SAVE VADINA ŽMONIJA

Šis dokumentas buvo perduotas iš Magnitigorsko. Žmogus, kuris jį perdavė, pergyveno eilę mistinių įvykių, pakitimų savo likime, net ir jo vizitas į redakciją buvo netikėtas jam pačiam. Sprendžiant pagal anotaciją, šio dokumento tekstas pateko į mokslininkų akiratį 1976 metais. Jame nurodyta, kad yra identiški tekstai rusų, kinų, anglų ir ispanų kalba.

Pagal legendą, paslaptingo „Trečiojo kreipimosi Žmonijai“ tekstas perduotas Žemės gyventojams Kosminių civilizacijų Sąjunga per mirštantį ligonį gydytojui-turistui Valaame. Vieno ir kito vardai nežinomi. Mokslininkų, kurie patvirtina dokumento patikimumą anotacijoje, yra autoritetingi biofizikoje, kosmologijoje, istorijoje, kosmonautikoje ir kitose šiuolaikinio mokslo šakose. Anotacijoje taip pat pasakyta, kad 1982 metais tyrinėtojai rado galimybę pranešti jo turinį tarybinei vyriausybei.

Vienaip ar kitaip, redakcija mano, kad yra įdomus pats kreipimosi tekstas, kas apskritai ir buvo vada jo publikavimui laikraštyje „Neįtikėtinas Pasaulis“.

Atgal... Turinys Toliau...