Ką reiškia – išplėsti Sąmonę?

Ką reiškia – išplėsti Sąmonę?

Žmogus turi suprasti ir savęs viduje suprasti, kad jam reikia išplėsti savo Sąmonę. Pavyzdžiui, pasirūpinti sveikata. Jeigu gydytojai jam negali padėti – reiškia, jis turi įleisti į savo sąmonės diapazoną (į savo Virtualią Visatą) informaciją apie sveikatą, pradėti studijuoti šį klausimą! Reikia apmąstyti, suprasti, kas jam reikalinga ir kaip pasiekti sveikatą. Tai yra Sąmonės išplėtimas eina per pažinimą, mokymąsi, supratimą ir naujos informacijos panaudojimą praktikoje.

Reikalingi pinigai? Teks pripažinti, jog jūsų nuostatos ir vaizdiniai apie pelnymąsi seniai nuseno, reikia ieškoti naujų šios problemos sprendimo būdų sutinkamai su laiko reikalavimais! Tam reikia išstudijuoti darbo rinkos konjunktūrą, įvertinti savo žinias ir sugebėjimus. Jeigu jie neatitinka laiko dvasios – tai reikia mokytis ir prisitaikyti prie konjunktūros, o nebandyti laužyti arba ignoruoti ją! Juk šiuo atveju labai nelygios svorio kategorijos. Žmogus turi savo pasiruošimu, darbu pakelti savo vertybę ir pasidaryti vertas gerų pinigų! Priešingu atveju jo svajonė taip ir liks „idėja fiks“.

Analogiškai, jeigu žmogus nori gyventi, jo Sąmonė turi būti orientuota į gyvenimą. Gyvenimas yra Visatos pasireiškimo ir egzistavimo būdas. Tai procesas, reiškia, ir žmogaus Sąmonė turi būti orientuota į visą procesą ir įtraukti į savo gyvenimo diapazoną visą Visatą. Tik šiuo atveju jis pradeda jaustis Jos dalele, ląstele, pavaldžia vieningam Procesui - Gyvenimui!

Tada ir Visatos bioritmai palaikys gyvybinės veiklos procesus žmoguje be galo ilgai. Štai kur paslėpta fizinio nemirtingumo paslaptis! Paslaptis tame, kad jokios paslapties nėra. Jeigu Sąmonė orientuota į visą Visatą, žmogus suvokia save Jos dalele. Jis žino ir supranta, kad ir kiti žmonės yra tokios pat lygiaverčiuos dalelės, pašauktos tarnauti vieningam Gyvenimo Procesui! Viską, kas yra reikalinga Gyvenimui, jam duoda Visata, todėl nėra būtinumo paveikti į aplinkinius ir pajungti juos savo valiai, savo stereotipams, palaužant aplinkinius.

Įvairiose pasaulio religijose ir žmonių galvose atkakliai cirkuliuoja dogma, kad Dievas kariauja su tamsiomis jėgomis, su Velniu, ir dar nežinia – kas laimės. Nebūtis – tai ir yra Velnias, kartu su jo tamsiomis jėgomis. Dievas duoda Gyvybę visai Esamybei, tame tarpe ir žmogui. Kaip jis pasinaudos šia dovana – tai jo asmeninis reikalas ir pasirinkimo teisė! Žmogaus pasirinkimas, kaip jau buvo anksčiau pasakyta – Įstatymas visam Pasauliui, tame tarpe ir Dievui!  

Nenorėjimas imtis atsakomybės už viską, kas vyksta su juo, su visa Žmonija ir su Žeme, jo kategoriškas nenorėjimas augti, pereiti į kitą evoliucinę klasę – reiškia Pasirinkimą į pusę, priešingą Gyvenimui, į Nebūties pusę. Šiuo atveju nei paprieštarauti, nei uždrausti niekas jam negali ir neturi teisės, nes jis yra vienvaldis savo dovanos – Gyvenimo – šeimininkas.         

Gražiai gyventi neuždrausi. Neteisingo Pasirinkimo patvirtinimas yra susinaikinimo mechanizmo pajungimas, Apokalipsė mūsų gyvenime ir mirtis apskritai. Visi šitie nenormalūs procesai ir reiškiniai neturi nieko bendro su Gyvenimu Visatoje ir egzistuoja tik Žemėje!

Gyvenimas vibruoja siaurame diapazone tarp Būties ir Nebūties. Tai nuolatinė sąveika, jų abipusis perėjimas vieno į kitą. Šis savitarpiškas perėjimas ir yra tas, ką žmogus vadina gyvybinėmis vibracijomis, gyvenimo erdve ir Gyvybe apskritai. Šių dviejų, priešingų pagal savo savybes, Pasaulių sąveika realizuojasi įvairių keitimo procesų dėka: antidalelės pereina į daleles (fotono pavyzdys), chaosas pasiverčia tvarka (ir atvirkščiai), veiksmas – atoveikiu ir t. t.

Keitimo procesai yra universalūs. Jie būdingi viskam, tai yra faktiškai - visur esantys. Keitimo procesų universalumas pasireiškia masių bei energijų tvermės Dėsniuose, kurie teigia: „Jeigu kūnas prarado kažką, jis turi įsigyti kažko lygiai tiek, kiek prarado“. Gamtoje egzistuoja trys pagrindinai keitimo procesai: medžiagų apykaita, energijų apykaita ir informacijos apykaita (žmogui – minčių apykaita).

Iš šių trijų pagrindinių procesų išplaukia visi kiti Tvermės Dėsniai. Negyvajai materijai tai masių tvermės dėsnis, dinamikos dėsnis (veiksmo jėga lygi atoveikio jėgai), šiluminės apykaitos dėsnis ir t. t.

Keitimo procesų visoje Visatoje varomoji jėga yra Dievo Sąmonė, mąstymo procesas. Daugelį visos Esamybės keitimo procesuose Jis pastatė „automatiškam veikimui“ ir tai nereikalauja Jo nuolatinio kišimosi. Šie procesai yra palaikomi Dievo psichinės energijos potencialu, reiškia, viskas, kas vyksta Pasaulyje, yra iš anksto užprogramuota. 

Iš čia išplaukia pagrindinis informacijos tvermės Dėsnis: „Prieš kiekvieną reiškinį pirma būna informacija apie jį“. Todėl visa Esamybė, bet kuris Gamtos kūnas yra programinis ir programuojamas produktas. Bet kuris kūnas – yra imtuvas, nuskaitantis iš Visatos Energoinformacinis Laukas informaciją apie savo egzistavimo būdą! Tik toks egzistavimo būdas, kai Laukas valdo viską, turi teisę vadintis procesu. Visi kiti būdai, kai Lauko vaidmuo yra nutylėtas arba visiškai ignoruojamas, kaip įvyko su Žmonija, – tai nesusiję tarpusavyje faktai, kurie nieko ir niekam neįpareigoja.

Kadangi žmogus – nesutvarkytas imtuvas, su atjungtu neokorteksu, jis, švelniai tariant, iki gyvenimo suvokimo būdo proceso lygmenyje nepatraukia. Štai kodėl visa Žmonijos istorija rodosi jam kaip pavieniai, atskiri diskretiniai faktai, kai Asmenybė pakyla iki Dvasios viršūnių arba krenta į dvasinio žemumo sūkurį. Tai ir yra diskretinis mąstymas, kuris nesugeba matyti bendrą paveikslą ir žinoti skatinančius motyvus, stumiančius žmones ir įvykius. 

Ir tai ne eilinis kaltinimas Homo sapiens atžvilgiu, o fakto konstatavimas – kad žmogus, nepajungus savo neokortekso, gali naudotis tik diskretiniais, statiškais Būties elementais bei vaizdiniais, kurie neduoda bendro paveikslo matymo. Paprasčiausiai žinduolio smegenys nemoka naudotis informacija energijų lygmenyje. Jis neturi priėjimo prie Nenutrūkstamos Loginės Mąstysenos. Tai reiškia, kad tokios elementarios neokorteksui sąvokos, kaip psichinė energija (mintis), erdvė, laikas, o taigi – ir Dievas, kurios iš esmės suvokiamos tik jų dinamikoje, energijų lygmenyje, žinduolio smegenims lieka paslėptos, nepasiekiamos ir iškritusios iš realybės.

Nuostabu yra tas, kad žmonės, perskaičius mūsų knygas ir aktyviai užsiiminėjant Sistema, rašo mums: „Savo knygose kai kurie autoriai išsako mintis ir idėjas, analogiškas jūsų, tiktai šiek tiek kitokiu kampu. Bet jų tikslas yra toks pat – Sąmonės ir Evoliucijos išplėtimas. Toks įspūdis, kad informacija eina iš vieno šaltinio. Tiesa, Sąmonės ir Evoliucijos išplėtimo link jie eina per aktyvią meditaciją. Ką jūs galvojate apie tokį kelią?“

O dalykas iš tikrųjų yra „šiek tiek kitokiu kampu“. Tiktai po kokiu kampu žmogus su žinduolio smegenimis nežiūrėtų į gyvenimą, būdamas miegančioje Sąmonėje, apžvalgos (realybės supratimo) sektorius lieka nepakeičiamas – tie patys 2 – 5 procentai. Turime omenyje procentus žinių apie pasaulį, įsisavintų ir panaudotų praktikoje, savo labui ir ne nuostolio Evoliucijai. Žinių šaltinis yra vienas – Visatos Energoinformacinis Laukas. Tik žinduolio smegenys iš bet kokių žinių išsitrauks nepadorų daiktą, panašų į lengvąjį kulkosvaidį arba atominę bombą, kurių, turite sutikti, kitaip nepavadinsi, kaip susinaikinimo mechanizmu. Priežastis – prigimtinis žinduolio smegenų agresyvumas, be kurio žmogus su miegančia Sąmone neišgyventų. Prijaukinti, sutramdyti arba išdresiruoti – visiškai neįmanomas sumanymas. Dar neįmanomas yra tokio žmogaus siekimas įgyti Subtilaus Pasaulio ir Dievo meilę bei supratimą!

Kaip galima ateiti prie Sąmonės ir Evoliucijos išplėtimo per aktyvią meditaciją – taip pat didžiulė paslaptis. Juk, jeigu net tokiu būdu pavyks išeiti į alfa lygmenį, be sugebėjimo įtraukti neokorteksą į darbą meditacija pavirsta saldžiu snauduliu.

Žmonių nelaimė yra tame, kad jie visur ieško analogiškos informacijos, atitinkančios Doktriną ir Sistemą, kur nėra būtinumo daryti kažkokius praktinius žingsnius. Aišku, tuo jie atkeičia visas mūsų rekomendacijas, tuo sudarydami programas, įeinančias į konfliktą su Sistemos Egregoru. „Bet kas iš mano mokinių, išmokęs šaudyti iš lanko, nori mane paversti taikiniu“ (Saadi[21], iš knygos „Sėklos“). Po to seka karminis nubaudimas. Žinoma, tokios Pasaulio reakcijos priežastis jiems nesuprantama. Ir jie klausia: „Už ką?“ Kad nesunkinti sau gyvenimo, jiems teks pakeisti panašaus „pažinimo“ vektorių. Bet kurią informaciją reikės suvokti būtent kaip papildymą, priedą prie Doktrinos ir Sistemos, ir niekaip kitaip!

Mokinystės klausimas yra labai svarbus, nes žmonės, kurie laiko save realizavusiais, stengiasi mokyti kitus, manydami, kad būtent tie turi pasikeisti. Dėl šios priežasties jie stengiasi savo žinias, sumaišius su informacija iš Doktrinos ir Sistemos, diegti žmonėms, turėdami omenyje, kad „įsiūlyta“ tokiu būdu informacija padės jiems pasitaisyti. Šiuo atveju jie, kaip „teisėjai“, sprendžia už kitą – ką ir kaip jam reik ištaisyti, o tai yra proto absorbavimas, kas niekaip nesusiderina su Pasaulio Dėsniais.

Čia teks nuvilti mūsų gerbiamus mokslininkus, studijuojančius procesus elementarių dalelių lygmenyje. Tokio reiškinio kaip anihiliacija Visatos ribose negali būti net teorijoje. Viskas yra todėl, kad dalelės į antidalelę perėjimo procesas valdomas Dievo Sąmone ir taip pat yra pastatytas „automatiškam veikimui“. Pati ši programa paneigia kokio nors antimedžiagos kiekio akumuliavimą materialiojoje Visatoje, kitaip Jai tai būtų autolikvidatorius!

Mokslininkai nustatė, kad ne tik žmogus, bet ir visa Esamybė pasaulyje, Visatoje, yra valdoma Universalaus Lauko. Kaip jūs pastebėsite, mes savo praktikoje (Sistemos septyniuose dalyse) taip pat viska statome pastatytas „automatiškam veikimui“.Be šito mums reikėtų užsiiminėti savimi nuo ryto iki pat vakaro. Vieną šį know-how („žinoti kaip“) galima pastatyti į vieną eilę su pasauliniais atradimais!

Žmogui kaip ir Dievui, yra suteiktas sugebėjimas savo psichinės energijos pagalba valdyti ne tik savo organizmo procesus, bet ir visos Visatos. Štai kodėl nesuharmonizuotas žmogus yra Pasauliui didžiulis pavojus ir nebus išleistas už Žemės (Saulės sistemos) Noosferos ribų nei „išėjimo į astralą“ formoje, nei kosminiuose laivuose, kaip labai jam to norėtųsi!

Anksčiau buvo pažymėta, kad „prieš kiekvieną reiškinį pirma būna informacija apie jį“. Informacijos nešiotojas yra Laukas. Jį pavadino Morfogeniniu, bet jis ir yra Visatos Energoinformacinis Laukas. Jo šaltinis yra Aukščiausiasis Protas – Dievas. Gyvenimo pasireiškimas, Jos egzistavimas gali būti tik esant pastoviai ir nenutrūkstamai visos Esamybės su Lauki sąveikai. Šiame Lauke randasi visa informacija apie Visatą, Jis yra kontroliuojamas, koreguojamas Dievo Sąmone (Jo Mintimis) ir evoliucionuoja kartu su Juo. 

Morfogeninio Lauko teorijos kūrėjas yra biologas Rupertas Šeldreikas. Jis pavadino Lauką Morfogeniniu, kadangi jis betarpiškai paveikia daiktų struktūrą bei formą. Tai Įvaizdžių Laukas, ko pagrindinė savybė – materializuoti mintį. Yra tam tikras Įvaizdžių laukas, bendras visiems žmonėms. Panašus laukai yra pas gyvūnus, paukščius, vabzdžius, augalus ir net pas metalus bei kristalus. 

Vieno ar kito kristalo sugebėjimas priimti savo, tam tikrą formą (o ne bet kokią!), persiduoda būtent per Morfogeninį Lauką.      

Tai ir yra visuotinis Informacinis Laukas. Visa Esamybė randasi betarpiškame sąryšyje su Juo. Kiekvieną įvaizdį (vienarūšių minčių visumą) atitinka savo Informacinio Lauko ruožas  – egregoras.

Laukas pagal savo struktūra yra nevienarūšis. Jo sluoksniai, atitinkantys subtilius dažnumus, sąveikauja su žmogaus galvos smegenų neokorteksu ir paskatina jį lavinti šeštąjį (psichinį) jausmą. Šiuo atveju Sąmonė suvokia aukščiausių, subtilių Informacinio Lauko sluoksnių informaciją.

Lauko sluoksniai, atitinkantys rupius dažnumus, sąveikauja su žemiausiomis galvos smegenų dalimis ir su įprastais penkiais jutimo organais. Sąmonė nuskaito informaciją nuo šių Informacinio Lauko sluoksnių. Šiuo atveju aukščiausi Lauko sluoksniai jam yra neprieinami.

Žmogaus Matricos (programinės Esybės) atsiradimas vyksta Dievo Pasaulyje, kur gimsta visa Esamybė. Šioje Matricoje vyksta energoinformaciniai procesai, kurie realizuojasi Dievo psichinės energijos dėka. Štai kodėl pas kiekvieną žmogų yra įdėti įgymiai – kaip milžiniški potencialūs, viską apimantys gabumai.   

Ryšium su tuo, kad organinės Gyvybės kilimas galimas tik trimatėje erdvėje, tai tik joje atsiranda žmogaus jau kaip fizinio objekto Sąmonė. Tai – pas žemiausias Sąmonės lygmuo, pilnutinai orientuotos į trimačią erdvę. Nors žmogus šventai tiki, jog būtent šiame, geriausiame iš Pasaulių, paslėpta Tiesa, ir jis atėjo čia būtent tam, kad ją turėti bei valdyti, – deja, „savimana yra proporcinga nežinojimui“, ji yra taisyklinga tiktai šiame Matmenyje.

Kad žmoguje realizuotųsi Dievo duoti įgymiai, jis turi lavinti savo Sąmonę. Tik šiuo atveju jo energetinė Matrica pildosi turinio bei prasmės (Sąmonės), ir jis pradeda sąmoningai valdyti savo vystymosi programas – Evoliuciją. Būtent mokyme ir sugebėjime valdyti save randasi Žmogaus evoliucinio vystymosi užduotis! „Liūtas yra pats stipriausias grobuonis, dramblys gali suvalgyti daugiau už visus kitus, o žmogus atėjo mokytis“ (sufizmo posakis).   

Pirmapradžiai žmogus yra pajungtas prie kūrybinių procesų, tačiau savo vystymosi eigoje, orientuojant Sąmonę į griaunamuosius procesus, jis pasijungė prie jų, priklauso nuo jų ir jų valdomas.

Mūsų Sistemoje žmogus Subtilaus Pasaulio pagalba vėl pasijungia prie kūrybinių Gyvenimo procesų. Kad išsilaikytume šioje būklėje, mes turime išdirbti savo tolimesnio Gyvenimo kūrybines programas. Kadangi šis procesas palaikomas tik Sąmone (mąstymo procesais), reiškia, ji turi apimti šį procesą, o mintis – pastoviai palaikyti išsivystymo kūrybinių programų potencialą.

Šias programas Sistemoje pats žmogus užduoda – kaip visam organizmui, visiems jo organams, audiniams, sistemoms, taip ir kiekvienai ląstelei.

Gyvenimas yra judėjimas, kuris pasireiškia ir realizuojasi per įvairius keitimo procesus: medžiagų apykaita, energijų apykaita, informacijos, minčių apykaita. Šie procesai pavaldūs tam tikram dėsningumui ir turi veikti kompleksiškai. Vienas pagrindinių dėsnių yra masių ir energijų tvermės dėsnis. Dalelių pasireiškimui, o taip pat Būties procesų palaikymui materijoje, svarbiausias yra energijų apykaitos procesas.

Viskas Pasaulyje, pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant planetomis bei Galaktikomis (aišku, įskaitant žmogų ir viską gyvą), egzistuoja vien tik energijų apykaitos dėka! Be jos judėjimas ir Evoliucija sustotų momentaliai. Energijų apykaita palaiko judėjimą. Šis procesas turi savo, tam tikrus dėsningumus, kurias žmogus, esant norui, gali pažinti ir išmokti juos valdyti.

Visi materialūs objektai, pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant pakankamai masyviais kūnais (planetomis ir t. t.), randasi tam tikru atstumu vienas nuo kito, egzistuoja erdvėje. Ši erdvė nėra tuščia, Pasaulio materializacija nekenčia tuštumos! Erdvė tarp kūnų (netgi tarp elementarių dalelių) nėra neužimta, ji susidaro iš dar smulkesnių dalelių. Šių smulkesnių dalelių, kurios apsupa materialiuosius kūnus, visuma vadinasi Lauku. Bet kuris judantis objektas sudaro sūkurinius Lauko srautus, priverčiant jo daleles persikelti.    

Reikia pabrėžti, kad šis persikėlimas visada yra sutvarkytas ir kryptingas – neigiamos dalelės judasi pliuso link, teigiamos – minuso link. Taip kyla įvairūs energetiniai srautai.

Jeigu imti domėn, kad kūnų materializavimas prasideda nuo lauko dalelių judėjimo, tada galima suprasti, jog materializavimo laipsnis ir materialaus objekto egzistavimo būdas priklauso būtent nuo lauko dalelių judėjimo ir nuo tam tikros jų susijungimo į Sistemą tvarkos (programos, Dėsnio); nuo bendro potencialo, kuris tuo pačiu susikuria. Materijos egzistavimą užtikrina būtent programiniai bei energetiniai procesai.

Gamtoje egzistuoja dvi rūsys – to, iš ko susideda materija, tai dalelė ir antidalelė. Dalelė yra materializuotas antidalelės pasireiškimas. Iš materialių dalelių susideda visas fizinis pasaulis, kurį studijuoja įvairūs mokslai, žmogaus sukurti.

Antidalelės – tai kito Pasaulio, kuriame nėra Būties, atstovai, Gyvybė – tai visada kažkokia tvarka. Mokslininkai dar neseniai manydavo, kad Antipasaulyje viešpatauja chaosas. Tačiau ir jis yra pavaldus savo dėsningumams, viena kurių yra antidalelės perėjimas į dalelę ir jos egzistavimas, bet materialaus objekto formoje.  Šio proceso dėka egzistuoja atomai – elementarios materialios sistemos, iš kurių susideda bet kuris fizinis objektas. Būtent antidalelių judėjimas užtikrina materialių objektų judėjimą ir yra energetinių procesų atsiradimo priežastis.

Šių Dėsnių žinojimas reikalingas mums tam, kad suprasti, jog Pasaulį valdo energijų apykaita. Būtent ji yra visų kitų išryškintos materijos procesų bei apykaitų šaltinis. Ir žmogus nėra išimtis! Žmogaus kūnas taip pat egzistuoja energijų apykaitos dėka. Ji yra būdinga organizmo ląstelėms taip pat, kaip ir visam organizmui. Mūsų Gyvenimas ir sveikata pilnutinai priklauso nuo energijų apykaitos.

Prieš žmogui ateinant į Žemę atsiranda jo energetinis kūnas, suderintas su tam tikru, individualiu dalelių judėjimo ritmu, su tam tikru energetiniu potencialu ir galimybes. Energetinio kūno atsiradimas vyksta kitame, nepažystamam mūsų Sąmonei Pasaulyje. Ką tik sukurta energetinė substancija praeina ilgą Evoliucijos kelią, pradedant nuo elementarių dalelių ir baigiant žmogumi.

Savo Evoliucijos eigoje ši substancija formuoja jau savo energetinį (programinį) kūną, su kuriuo palaiko nuolatinę informacinę apykaitą. Pakeičiant savo evoliucinį egzistavimo būdą (įsikūnijant mineraluose, augaluose, gyvūnuose, žmoguje), ši energetinė substancija, būdama nuolat susijusi su savo programiniu lauku, tęsia jį formuoti bei tobulinti.

Pavyzdžiui, materializuota dalelė egzistavo kaip fotonas. Ji buvo pajungta prie fotono informacinio lauko ir valdoma šio lauko programomis. Bet kurie pakitimai, vykstantys su dalele šiame Evoliucijos etape, tuoj pat buvo fiksuojami jos programiniame lauke. Po to dalelė evoliucionavo ir įėjo į sistemą, susidedančią jau iš dalelių grupės (pavyzdžiui, į atomą).  Dabar ji jau yra pavaldi programoms, užfiksuotoms atomo informaciniame lauke, įrašant jas į savo programinį lauką.

Tolimesnė dalelės Evoliucija privedė prie to, kad ji tapo kristalu ir valdoma jau programomis, būdingomis kristalams, eilinį kartą pakeitus savo informacinį lauką. Ir taip toliau, iki to momento, kai ši substancija išaugs iki žmogaus. Visi jos gyvybinės veiklos procesai bus valdomi savo programomis, būdingomis tik žmogui.

Besimaterializuojant sutinkamai su įgytomis programomis, substancija stato savo fizinį kūną (dažniausiai šią substanciją vadina Siela). Kaip jūs jau supratote iš visko, kas pasakyta anksčiau, Siela – tai ne tik kažkokia energetinė substancija, jinai taip pat yra programinis ir programuojamas produktas, turi savyje ankstesnės Evoliucijos arba savo ankstesnių įsikūnijimų giminines, asmenines programas. 

Naujo Sielos įsikūnijimo tikslas – jos Evoliucija, kurios metu pasitobulina tos programos, kuriomis ji yra valdoma! Kaip matote, Siela neturi savo veido, jinai 0 tiktai kažkurių programų, suformuotų jos ankstesnių realizatorių kartomis, realizatorė. Iš čia išplaukia, kad Sielos turėtojas – žmogus – suvokia save kaip asmenybę ir jos savininku iki tol, kol turi Sąmonę!         

Sąmonė yra materialus produktas, susijęs su fiziniu kūnu ir dabartiniu Gyvenimo (Sielos egzistavimo) tarpu. Taigi, praradęs Sąmonę (peržengus mirties slenkstį), žmogus nebesupranta savęs, nebeįsisąmonina, ir jo Siela nieko apie jį nepamena!

Toliau ši Siela sutinkamai su programomis, kurias ji jau sukaupė, vėl įsikūnija į žmogaus kūną ir gimsta Žemėje. Šis procesas tęsis iki kol energetiniai Sielos resursai neišsisems ir ji nesubyrės į antidaleles, arba iki kol nepereis į naują begalinės Evoliucijos pakopą – į sąmonės procesą.

Tai yra iki kol neįsikūnys į Žmogų, kuris sujungs Sielą su savo Sąmone ir padarys šią vienybę tvirta. Savanoriškai, sąmoningai ir savo rankomis. Nuo šio momento Siela, pagaliau, įsisavina ramybę ir prieglaudą visam savo begaliniam Gyvenimui. O žmogus gauna nemirtingumą fiziniame kūne, begyvendamas Žemėje. Įvyko jo Tikrasis Gimimas, apie kurį mus seniai perspėjo: „Jums reikia atgimti iš aukštybės“.

Šį procesą kiekvienas gali įveikti, jis yra visiškai valdomas. Kaip tą padaryti – jūs sužinosite, pasijungę prie mūsų Sistemos.

O dabar pratęsime energetinių procesų aktualumo ir svarbos svarstymą. Jūs jau supratote, kad visą Būtį valdo energoinformaciniai procesai. Jie yra pirminiai. Procesai, vystantys fiziniame kūne – antriniai. Mūsų užduotis – pažinti šiuos procesus ir juos valdyti. Bet kurio materialinio objekto egzistavimas (tame tarpe ir žmogaus fizinio kūno) galimas iki kol jis turi tam tikrą energetinį potencialą.

Energijų apykaitos pasėkoje ir sutinkamai su įdėtomis programomis visi materialūs objektai Žemės materialiajame pasaulyje (tame tarpe ir žmogus) užprogramuoti sunaikinimui! Fizinio gyvenimo procese vyksta nuolatinis energijų išsklaidymas, kuris nualina bendrą objekto energetinį potencialą. Galų gale, visi kūnai materialiajame pasaulyje turi palinkimą sunaikinimui, o atskiros biologinės būtybės miršta: „Niekas nėra amžinas po šia saule“.

Kad pakeistumėme šį egzistavimo būdą, reikia išmokti pastoviai palaikyti ir didinti savo energetinį potencialą reikiamam lygyje, pakeičiant savo kūno valdymo programas. Todėl kiekvienas iš mūsų Evoliucijos eigoje turi pakeisti „gyvenamąją vietą“, persitvarkęs savo virtualią Visatą, kad pereiti iš Pasekmių pasaulio į Priežasčių pasaulį.


[21] Saadi (Muslih-ud-Din Mushrif ibn Abdullah, 1181 – 1291), didžiausias persų poetas-moralistas, praktinio, gyvenimiško sufizmo atstovas.

Atgal... Turinys Toliau...