Apie garsą „Om“

Apie garsą „Om“

Jus, turbūt, sudomino žodis „Om“, kuriuo baigiasi visos mintinės formuluotės ir programos mūsų Sistemoje. Tai ne duoklė madai, ne beždžioniavimas įtikti miesčionio susidomėjimams Rytais, o praktinis būtinumas.

Žymėjime Om „O“ yra evoliucinės spiralės simbolis. Gamtoje visi procesai evoliucionuoja, išsivysto. Išsivysto ir pati Visata. Vienas evoliucinis ciklas atitinka vieną spiralės vijos grafinį pavaizdavimą (Archimedo spiralė). Kartojantys evoliuciniai ciklai – tai kelėtos spiralės vijų visuma; m – Būties Trigubos Esybės simbolis: kairė linija – praeities (tam tikro proceso) simbolis; dešinė linija – būsimo proceso išsivystymo simbolis; vidinė tiesė – dabarties, bendrinančios du Dvilypumo principus, simbolis.

Simbolis „Om“ nurodo į tai, kad visi Būties procesai yra trilypiai, tai yra išsivysto ir randasi dinamikoje aktyvios dinamiškos komponentės, bendrinančios praeitį ir ateitį, dėka. Tai – nenutrūkstamo Būties, kuri betarpiškai mus paveikia,  pasireiškimo procesai. Tuo pačiu metu šie procesai, vieną kartą prasidėję, jau nebedingsta. Jie daug kartų kartojasi, kas ir užtikrina jų amžiną buvimą Pasaulyje; jie išsivysto ir evoliucionuoja. „Om“ suvieniją kaip einamąją procesų dinamiką (jų transformaciją horizontalioje plokštumoje), taip ir dinamiką perspektyvoje (transformaciją, procesų Evoliuciją vertikalioje plokštumoje). „Om“ yra šių procesų pamatas.  

Vien tik daugkartinis garso „Om“ pakartojimas padeda sutvarkyti visų procesų vienybę organizme.

Rusų kalboje lotynišką „Om“ atitinka Оm[31] (От). Rusiška т (m) – žemės, Būties materializavimo, simbolis. Ši aplinkybė taip pat nurodo į tai, kad visas fizinis Būties pasireiškimas, nuo elementarių dalelių iki žmogaus, yra pavaldus žemės dėsniams – trijų komponenčių (dviejų statiškų ir vienos dinamiškos) nesugriaunamumo ir vienybės.

Rusiškas Om simbolizuoja kažką kitą.

M – vyriškos spiralės, sėklos simbolis, vyriško, ugninio, aktyvaus principo, turinčio padidintą energetinį potencialą.

M – Gyvybės šaltinis, jos egzistavimo ir vystymosi, vienybėje su garsu [О]. Faktiškai Garsą „Om“ galima išversti kaip „Duodantis ir palaikantis Gyvybę“.

„Om“ taip pat yra būdingas absoliučiai visiems Procesams, kis yra visų procesų šaltinis ir jų evoliucinio vystymosi garantas. Beje, rumunų ir moldavų kalbose „om“ reiškia „žmogus“[32].

Jus turėjo sudominti hieroglifai, kurie randasi kiekvieno skirsnio pradžioje. Jie yra gauti per kontaktą, kaip Kosminės abėcėlės dalis. Turi gilią prasmę ir praktinę paskirtį. Sutikite, kad jie pritraukia ir užburia žvilgsnį. Ženklas straipsnio „Knygos apžvalga“ pradžioje simbolizuoja Pasirinkimą. Apatinė dalis reiškia Evoliucijos sustabdymą, padarytą žmogaus. Skaičius „pi“, pereinantis į Taidzitu, – Evoliucijos begalybė.

Hieroglifas pirmajame ir antrajame skirsniuose (Raktas) simbolizuoja įjungimą prie Dievo Kanalo, prie savo Aukščiausiojo Aš. Hieroglifas iš 4 ir 5 skirsnių (Kelias) panašus į laivelį ir reiškia, kad žmogus (figūra laivagalyje, vairuojanti laivelį) pradeda valdyti savo likimą. Pradeda mokytis surasti teisingą ir saugų kelią gyvenimo sūkuryje, palaipsniui nueina nuo Karmos, kadangi yra pavaldus Būties Trilypumui (ženkliukas virš laivelio, kaip žvaigždė keliarodė, veda narsų jūrų keliautoją). Trečias hieroglifas (Darbas su žmonėmis) – Karmos atodirbis savo Sąmonės atskleidimo keliu, per darbą su žmonėmis, nešant jiems savo informaciją. Ženkliukas hieroglifo apačioje, pavaizduojantis gerklę su rodykle, nurodo į tai. Ir, pagaliau, ketvirtas hieroglifas (Neokortekso skrydis) – tai paukštis, skrendantis virš materialiojo pasaulio bangų, būdamas apsaugotas Kūrinija ir Dievu. Paukštis – tai Evoliucionuojanti Siela, susijungusi su Sąmone.

Yra dar Doktrinos, Asmenybės Harmonizavimo, ženklas, akies formoje. Pačią akį galima iššifruoti įvairiais būdais. Tai Būties, visur esančio Visatos Energoinformacinio Lauko simbolis. Taip pat tai – užuomina, kad jau laikas atsibusti, praverti akis (nuimti užtiesalą nuo jų ir aplinkinio Pasaulio) bei blaiviai įvertinti situaciją. Taidzitu ženklas akies centre reiškia Pasirinkimo, prieš kurį Būtis stato kiekvieną žmogų, kategoriškumą. Šis ženklas – Būties Dvilypumo simbolis, Gyvybės Svyruoklės, kurios niekam neleidžiama stabdyti, formoje. Skaičius „pi“ – pagrindinė Sąmonės Evoliucijos konstanta. Visas Doktrinos ženklas randasi žiede, simbolizuojančiame Evoliucijos begalybę. Viskas tai suvokiama mūsų pasąmone, kai mes žiūrime į ženklus, ir įsirašo kaip programos, orientyrai. Šio proceso aktyvizavimui reikia nukopijuoti ženklus mūsų svetainėje, atspausdinti ir pakabinti matomoje vietoje.             

Pradedant studijuoti Harmonizavimo Sistemą jūs susipažinsite tik su 5 hieroglifais – didžiulės kosminės abėcėlės, nežinomos žmonijai, raidėmis, su Doktrinos ženklu ir 7 magiškais garsais – 6 gydomaisiais garsais bei garsu „Om“. Ši abėcėlė susideda iš 400 raidžių, simbolių, garsų, kiekvienam jų skirtas milžiniškas prasminis krūvis, kiekvienas turi praktinį įsikūnijimą, realizavimą. Pavyzdžiui, tik šeši ženklai iš pirmosios knygos turi informaciją, kurią mes sugebėjome išdėstyti keturiose Slaptosios Doktrinos knygose. Apie kosminę abėcėlę žmonės girdėjo, bet apie jo praktinį panaudojimą yra tik spėliojimai. 

Jeigu imtumėme domėn, kad daugelis kirilicos bei lotyniškos abėcėlės raidės buvo paimta iš kosminės abėcėlės, galima pasakyti, jog apskritai mes ją pažįstame. Kame jos paslaptis ir naujoviškumas? Tikrai sakant, nei paslapties, nei naujoviškumo ji mums nesudaro. Tai kodėl tada, jeigu mes beveik viską žinome, nemokame panaudoti Žinias praktiškai, kame reikalas?

O reikalas tame, gerbiamas skaitytojau, labai paprastas. Subtiliam Pasaulyje abėcėlė reikalinga ne tam, kad iš raidžių ir simbolių sudėti žodžius bei sakinius, ką mes čia, Žemėje, labai gerai mokame, manydami, kad tai yra tobulybės viršūnė. Ten kiekviena raidė, kiekvienas simbolis, hieroglifas turi prasminį krūvį, ir yra labai nelengva išdėstyti jį žodžiais. Kiekvienas jų reiškia: sąvoką, procesą, algoritmą,, idėją, kategoriją, objektyvų dėsnį, įvaizdį, asociaciją, Būties aspektą. Daugelyje žemiškų kalbų raidė reiškia tik vieną simbolį ir garsą. Išimtį sudaro japonų ir kinų hieroglifinis raštas, kur kiekvienas hieroglifas turi prasminį krūvį žymiai didesnį, negu viena raidė. Kiekvienas hieroglifas turi sąvoką, įvaizdį.

Kame problema, jūs galite paklausti? Išleisti kosminę abėcėlę su detaliais paaiškinimas, ką reiškia kiekvienas jos elementas, ir pradėti krimsti šį mokslą. Tiktai gausis taip, kaip su studentu, kurį norėjo įgąsdinti pranešimu, jog į mokslo programa įvedama kinų kalba. Jis reagavo klausimu: „Kada egzaminas?“ Lygiai taip pat bus ir su kosmine abėcėle – paskaitysime ją, pastudijuosime ir su ramia sąžine atidėsime į šoną, paversdami ją statika. Kiek įskaitų ir egzaminų kiekvienas iš mūsų per savo gyvenimą išlaikė? Ir leiskite paklausti – jie padarė mus protingais bei laimingais? Jokiu būdu! O viskas todėl, kad mus mokindavo dirbti su informacija – nuoga, susprausta į formalios logikos, statikos rėmus, kas prieštarauja gyvenimą, yra atitraukta nuo jo!

Iš to galima padaryti išvadą, kad informavimo lygis, mokslingumas ir erudicija nėra Žinių, Evoliucijos bei gyvenimo simboliai, greičiausiai – tai jų sustabdymas. Paradoksas, tiesa? Iš čia išplaukia, kad žemiška abėcėlė visai ne išminties šviestuvas. Nuo kurių laikų? O nuo tada, kai žmogus atjungė savo neokorteksą su jam būdinga nenutrūkstama logine mąstysena, likdamas „Žmogumi mąstančiu“ pagal formą, bet ne iš esmės. Nuo šio momento jo gimtąja stichija tapo formali, diskretinė logika, iš kurios seka: viena raidė – vienas simbolis, vienas garsas, ir niekaip kitaip! Perskaičius visą tai, bus aišku – kokia bedugnė randasi tarp žemiškos abėcėlės ir tokios pat raidės iš kosminės abėcėlės. Štai kur randasi teigimo-aksiomos šaknys: „Dievas ir Tiesa nesuvokiami!“

Tik prie aksiomos visada reikia pridurti: nesuvokiami esant miegančiai Sąmonei ir atjungtam neokorteksui. Bet jeigu tik žmogus įjungia savo neokorteksą, kai pasaulis keičiasi akivaizdoje. Kiekviena raidė, kiekvienas simbolis, garsas turi visai kitą prasminį krūvį. Dažnai jų prasmė gauna visiškai priešingą reikšmę. Ir gaunasi, kad neverta keliauti į Šambalą arba skristi į kosmosą tam, kad gauti Žinias. Žinios tiesiog dengia Žemę storu sluoksniu, tik jos yra įkandamos neokorteksui ir nepasiekiamas žinduolių galvos smegenims. Reiškia, Tiesa ir Dievas iš tikrųjų randasi žmoguje pirmapradžiai! 

O mums pilnai laimei belieka tik išsiaiškinti su sąvokomis „formali“ ir „neformali logika“. Formali, paviršutiniška būna logika be žinių, be kritiško suvokimo ir kūrybos. 

Pavyzdžiui, žmogui, kurio žinios apie šachmatus neeina toliau už frazės „ėjimas žirgu“ ribų, formulė E2 – E4 nesukelia jokių asociacijų ir įvaizdžių. Bet kiek jų atsiranda didmeistrio galvoje? Štai šis kūrybos pasaulis, kuris pilnai grindžiasi asociatyvia, vaizdinga mąstysena, yra neformali logika. Čia nėra jokių dogmų bei nuostatų, išskyrus objektyvių dėsnių, o jų neįmanoma susprausti į jokius rėmus. Kad neiškiltų pagundos versti viską į krūvą, pridursime, kad neformali logika neneigia formaliosios ir jai neprieštarauja, jinai iš jos išplaukia. Jausmų, įvaizdžių ir asociacijų pasaulis grindžiasi erudicija, tiksliau pasakyti – prieštaravimais, kuriuos ji sukelia. Tik ar daug žmonių aukštėja iki jų buvimo pripažinimo?


[31] čia „m“ yra rašytinė raidė.

[32] be to: lotinų „homo“, ispanų „hombre“ (tariasi „ombre“), prancūzų „homme“ (tariasi „om“)... Ir žodyje „žmogus“ – tie patys garsai, o ir m, tik apsikeitė vietomis.

Atgal... Turinys Toliau...