Apie Sąmonę

Apie Sąmonę

Siela suvokia save kaip objektyvią realybę (sugebančią realizavimui) ten, kur ji save įsisąmonina! Kiekviename Kūrinijos Lygmenyje ji turi tam tikrą įsisąmoninimo laipsnį, bet tik Žemėje gali maksimaliai save įsisąmoninti bei realizuoti, nes tik čia jinai gauna fizinį žmogaus kūną ir susijusią su juo kūną.

Sąmonei besivystant, Siela keičia fizinį kūną ir realizuoja joje įdėtą gabumą fiziškai realizuotis viename ar kitame Kūrinijos Lygmenyje. Tuo pačiu jinai pradeda grįžtinį įkopimo procesą. Atėjus į Žemę fizinio kūno bei Sąmonės, susigyvenus, susijungus su fiziniu kūnu, tapus jo šeimininke, Siela kartu su juo persikelia iš fizinio pasaulio į Dievo Pasaulį.

Ten ji atsineša tobulą fizinį kūną ir išsivysčiusią Sąmonę. Ir mes šiame kelyje toli gražu ne kelio praskynėjai, kiekvienas Žmogus iš Dievo Pasaulio, kaip ir pats Dievas, šį kelią praėjo, o dabar padeda mums jį įveikti. Kaip matote, tam, kad Siela gyventų ir vykdytų savo paskirtį, jai yra labai svarbu įsisavinti Sąmonę, susijungus su ja. Tokio susijungimo technologija duota šeštojoje Sistemos dalyje, o kol kas reikia praeiti tam tikrą paruošiamąjį etapą. Laisvos Sąmonės formavimo savyje etapą, nes tik tokia Sąmonė duoda Sielai galimybę įsigyti sparnus, su tolimesniu jos realizavimu visuose Kūrinijos Lygmenyse.

Sąmonė – objektyvi realybė, leidžianti įsisąmoninti save realiajame pasaulyje, pažinant jį pojūčių, gaunamų nuo jutimo organų (analizatorių), pagalba. Ji visada yra susijusi su konkrečia asmenybe, vadinasi, visada egzistuoja tik vienybėje su materija (su fiziniu kūnu), būdama materijos produktu. Be materijos, be fizinio kūno nėra Sąmonės, todėl kai po mirties Siela praranda fizinį kūną, ji savęs nebeįsisąmonina. Tai reiškia, kad kartu su kūnu ir Sąmone žmogus nuneša su savimi į kapą visą savo gyvenimo patirtį ir žinias.

Mes suvokiame gyvenimą per Sąmonę. Jos užduotis – duoti žmogui galimybę įsisąmoninti save čia ir dabar. Sąmonė yra glaudžiai susijusi su akimirka vardu Gyvenimas. Gyvenimo akimirka (Gyvybės Svyruoklė) nepriklauso nei kokio nors proceso Pradžiai, nei jo Pabaigai (kraštutiniams Dvilypumo taškams). Taip ir Sąmonė (esant jos teisingai orientacijai) negali būti surišta su šiais kraštutiniais taškais, ji pirmapradžiai yra nemirtinga.

Pavyzdžiui, gyvenimas pastoviai randasi tarp Dvilypumo taškų – tarp praeities ir ateities. Bet mes save įsisąmoniname tik dabartyje. Sąmonė nepriklauso praeičiai, kuri jau praėjo, bet nepriklauso ir ateičiai, kuri dar neįvyko! Ji priklauso tik dabarčiai! 

Orientuojant Sąmonę į dabartį, mes darome ją laisva. Bet jeigu priryšime Sąmonę prie praeities, suryšime ją ir apribosime, įgrimzdus prisiminimuose. Jeigu priryšime prie ateities, įgrimsime svajonėse. Realus yra tik dabartis, o susijusi su ja Sąmonė yra reali ir nemirtinga – tik dabartyje! Ar ne čia yra paslėpta priežastis, kad žmogus iš visos širdies iki paskutinės minutės netiki, kad mirs?! Tikroji priežastis randasi energetiniame Sielos potenciale. Kai Sąmonė persijungia nuo realaus „čia ir dabar“ į iliuzorines praeitį arba ateitį, ji pati tuoj pat virsta iliuzija, miražu! Ir vietoj to, kad palaikyti energetinį Sielos potencialą, Sąmonė pradeda eikvoti jį.

Sąmonė yra susijusi tik su aktyvumu, su būdravimu. Kai ji atsijungia (pavyzdžiui, žmogui bemiegant), mes nebeįsisąmoniname savęs, realybės ir paties gyvenimo. Reiškia, Sąmonė – tai ne pilna mūsų komponentė! Egzistuoja kita, kuri užtikrina gyvybę tam laikotarpiui, kai Sąmonė yra atsijungusi. Ši komponentė yra susijusi su Siela, programuojančia visus procesus mūsų fiziniame kūne.

Iš šio galima padaryti išvada, kad Sąmonę, kaip ir visus kitus procesus kūne, sukelia Siela – mūsų energoinformacinė Matrica. Be abejo, kuo aukštesnis yra energoinformacinis Sielos potencialas, tuo aukštesnis yra Sąmonės išsivystymo laipsnis. Jeigu Evoliucijos metu Siela nepagausino savo potencialo, o išbarstė jį – tada Sąmonės išsivystymo galimybės silpnos. Prireiks daug pastangų gyvenimo supratime.

Prisitaikymas prie įvairių gyvenimo pakitimų vyksta refleksų pagalba, kaip nesąlyginių, taip ir sąlyginių. Nesąlyginiai refleksai – tai ta evoliucinė Sielos patirtis, kurią jinai atsinešė su savimi į dabartinį įsikūnijimą. Jų pasireiškimas glaudžiai susijęs su instinktais. Pavyzdžiui, mes instinktyviai atitraukinėjame ranką jausdami karštą arba bėgame nuo pavojaus, jeigu toks atsitinka. Instinktai padeda mums orientuotis visose gyvenimo negandose. Instinktai – tai praėjusi Sielos patirtis!

Sielos įsikūnijimas dabartiniame gyvenime priverčia tobulinti instinktus. Transformuoti juos keičiant elgesį naujosiose sąlygose. Mes bandome įsidėmėti naujas elgesio taisykles kartojant jas daug kartu. Taip mes įsisaviname naują patirtį – įgūdžius. Pavyzdžiui, kad išmokti rašyti, daug kartų kartojame raidžių bei žodžių parašymą. Tam, kad sėkmingai spręsti matematikos užduotis, įsidėmime taisykles ir daug kartų kartojame vienatipių užduočių sprendimą.

Kitaip sakant, tam, kad įsisavinti ir įtvirtinti kokį nors įgūdį, mes mokinamės. Natūralu, kad kuo daugiau turime įgūdžių, tuo geresnis prisitaikomumas prie gyvenimo sąlygų, tuo drąsiau žiūrime į ateitį! Įsisąmoninant įgytus įgūdžius bei sumaniai naudojant juos praktikoje, mes tuo pačiu prisitaikome prie naujų gyvenimo sąlygų. Įgūdžių įgijimas ir panaudojimas įvairiuose gyvenimo situacijose vadinasi sąlyginiai (įgyti) refleksai. Tokiu būdu, mūsų gyvenimas randasi tarp sąlyginių ir nesąlyginių refleksų, tarp įgūdžių ir instinktų. Tai vis ta pati Gyvybės Svyruoklė!

Visų šių procesų įsisąmoninimas užtikrina nepalaužiamą įsitikinimą gyvenimu, formuoja apsaugos nuo nepalankių aplinkos faktorių jausmą. Tokiu būdu, instinktai, įgūdžiai, pažinimo bei įsisąmoninimo siekimas – tai natūralūs Esybės atributai, remdamasi kuriais Sąmonė leidžia mums pažinti pasaulį ir prisitaikyti prie jo.

Anksčiau mes pažymėjome, kad yra labai svarbu išsaugoti Sąmonę laisvą. Ji yra tokia, jeigu neprisiriša prie negyvų Dvilypumo taškų (nei horizontaliojoje, nei vertikaliojoje plotmėse). Priminsime, kad horizontaliojoje plotmėje vyksta visi Gyvybės procesai, paveikiantys mus konkrečia situacija. Vertikaliojoje vyksta procesų, paveikiančių mus, Evoliucija. Procesų Evoliucija yra jų amžinybėje: jie buvo praeityje, jie paveikia mus ir dabartyje. Po realizavimo Dabartyje jie nedingsta, o išeina į Ateitį. Kai Ateitis taps jiems Dabartimi, tie patys procesai gali vėl daryti mums poveikį, bet jau pasireiškus sutinkamai su naujos Dabarties reikalavimais. Taip šie dinamiški procesai keičiasi ir evoliucionuoja.  

Vieno ar kito poveikio cikliškumas prisitraukia mintimis, tai yra priklauso nuo Sąmonės laisvės laipsnio. Tik ji prisiriša prie vieno iš Dvilypumo Pradų, kai mes prarandame viso proceso kontrolę! Mes į jį netelpame, prarandame orientyrus. Pavyzdžiui, paverčiant kultu fizinio kūno būklę, lavinant jį, darant jam poveikį įvairiomis sveikatingumo technikomis, mes sąmoningai darome persikreipimą fizinio kūno pusėn. Tuo pačiu pažeidžiame fizinio bei energetinio kūnų vienumą, ir kuo didesnis yra šis perskyrimas, tuo mažesnė sėkmė bedirbant su fiziniu kūnu! Mes sergame.

Daleiskime, mes pradėjome rūpintis ir fiziniu, ir energetiniu kūnais, bet... vis vien segame. Kodėl? Atsiranda, kad mums sureguliavus vienumą tarp kūnų, mes sureguliavome priešybių vienybę horizontaliojoje plotmėje (sukoregavome tik procesus, betarpiškai paveikiančius mus, palikdami be dėmesio pagrindinius šių procesų vystymosi dėsnius), o jie yra susiję su vertikalia evoliucine plotme.

Šioje plotmėje vyksta paties žmogaus, jo Sąmonės evoliucinis vystymasis. Dėsniai, kuriais jis vyksta, pirmapradžiai įdėtos Sieloje paties Dievo jai gimstant. Ir kol mes nesuorientuosime Sąmonės į šią komponentę, kol nesujungsime Sąmonės su Siela – iki tol mes sirgsime!

Šiuos Dėsnius galima pavadinti „Sielos įskaitų knygele“. Taip pat juos galima pavadinti „autolikvidatoriumi“: kai Siela nukrypsta nuo evoliucinės vertikalės, nuo teisingo kelio Namo (į Dievo Pasaulį), tai ji naikina save Korekcijos – Karmos – Dėsnio pagalba. Šis mechanizmas yra įdėtas Sieloje jos gimimo momentu paties Dievo, Evoliucijos reikalavimu (o ji yra labai griežta dama, yra neįmanoma ją nugerinti).

Analogiškai yra su visais kitais procesais. Jeigu mes norime pasiekti sėkmės kuriame nors reikale, mes turime ne tik suvienyti intuityvius pasakinėjimus, kurie liečia šį reikalą (su jų įprasminimu, su naujų įgūdžių sudarymu arba su senų įgūdžių panaudojimu). Mums reikia sukurti pastangų perspektyvą (evoliucinis proceso vystymasis). Tik šiuo atveju mes pasieksime sėkmės. Nors vieno iš šių etapų pažeidimas prives prie nesėkmės.  

Tokiu būdu, bet kuriame savo Būties aspekte, kur jūs norėtumėte pasiekti sėkmės – sveikatoje, kūryboje ir t. t. – reikia ne tik spręsti artimiausias, einamąsias užduotis, bet ir nubrėžti tolimesnes savo pastangų perspektyvas (aukštuosius tikslus). Tik tokiu atveju jūs gausite sėkmę. Sąmonės nesugebėjimas arba tinginystė numatyti Asmenybės dabartinės ir būsimos realizacijos perspektyvas prives prie nesėkmės.    

Taip, užsiiminėjant sveikata, atstatant fizinio bei energetinio kūnų vienumą, jūs sprendžiate einamąją užduotį. Belavindami Sąmonę, savo mąstyseną, jūs nubrėžiate perspektyvą ateičiai!

Atgal... Turinys Toliau...