Darbas su kankorėžine liauka, Sąmonės išplėtimo procedūra

Darbas su kankorėžine liauka, Sąmonės išplėtimo procedūra

Kankorėžinė liauka (epifizė) randasi galvos smegenų centre, taške, kur susikerta dvi tiesės, pravestos per trečiosios akies tašką (horizontali tiesė) ir per viršugalvį (vertikali tiesė).

Kankorėžinė liauka skaitosi pagrindiniu reguliatoriumi, produkuoja hormoną melatoniną, kuris užtikrina organizmo saugą nuo laisvųjų radikalų, o taigi – apsaugo jį nuo vėžio, AIDS ir kitų bėdų. Melatoninas ramina nervų sistemą ir padeda išlaikyti Sąmonę „alfa lygmenyje“, o taip pat sulėtina senėjimą!    

Su amžiumi melatonino lygis organizme mažėja, iš čia – imuniteto mažėjimas, senatvinių pakitimų atsiradimas organizme, senėjimas.

Kankorėžinės liaukos būklė yra tiesiogiai susijusi su dvasinio vystymosi lygmeniu, su Sąmonės Evoliucija, su tuo – kiek mes savo mintimis esame susiję su Dievu. Jeigu to nėra, kankorėžinė liauka, negaudama Dievo švarių energijų, pakeičia savo funkciją ir atrofuojasi, o melatonino lygis organizme mažėja. Tuoj pat vyksta hipofizės, skydinės liaukos ir užkrūčio liaukos[40] atjungimas nuo medžiagų apykaitos procesų organizme. Kaip lavina išsivysto patologiniai procesai – organizmas įjungia susinaikinimo mechanizmą!

Jūs, gerbiamas skaitytojau turbūt pastebėjote, kad knygoje nėra ligų, kurias galima gydyti mūsų Sistemos pagalba, sąrašo, nors į šį sąrašą galima drąsiai įtraukti absoliučiai visas kūno bei dvasios ligas! Mes nepaliečiame Žmonijos rykštės – tokių rimtų ligų, kaip vėžys, AIDS ir daugelių kitų, patekusių į neišgydomų kategoriją[41]. Dalykas tame, kad sveikata ir fizinio kūno būklė pilnutinai priklauso nuo mūsų minčių bei Sąmonės. Kurios fiziniame plane realizuojasi per kankorėžinę liauką. Darbas su kankorėžine liauka padeda užtikrinti pakankamą melatonino gavimą organizme, kas stiprina ir atstato visus apykaitos procesus bei imunitetą. Tokiu būdu, ir vėžys, ir AIDS išnyksta savaime.

Amerikiečių mokslininkai, užsiimdami AIDS tyrimais, pastebėjo, kad kai žmogus pakeičia savo dvasinę orientaciją, mintimis kreipiamasis į Dievą, AIDS praranda savo aktyvumą. Atkreipkite dėmesį, net esant tokiam nedideliam darbui su savimi!

O jeigu žmogus aktyviai dirba belavindamas savo Sąmonę, atsijungia nuo karmiško poveikio, tada nuo jo atsitraukia bet kuri liga, tame tarpe tokios „nepagydomos“, kaip vėžys ir AIDS. Vaistai nuo šių ligų niekada nebus išrasti, kadangi visus išvardintus procesus organizme gali įjungti ir sureguliuoti tik pats žmogus!

Visą tai patvirtina praktika. Nepagydomos ligos, ypač AIDS, – ne tik Dvasios ligos, jos liudija apie paskutinį dvasinio degradavimo ir skurdo laipsnį. Net jeigu jis ir akademikas. Šis sunykęs kontingentas pasižymi tuo, kad jie yra atsitiktinai, nekaItai nukentėję, ir dabar kiti juos turi gelbėti. Bet nuo Karmos išgelbėti neįmanoma, nuo jos galima išsigelbėti tik pačiam!!

Visų naujamadiškų srovių ir senovinių doktrinų paslaptis yra tame, kad, užsiimdamas jomis, žmogus neišvengiamai „apsisuka veidu“ į savo organizmą, tam tikru laipsniu organizuoja „grįžtamąjį ryšį“ su juo! Todėl reikia dėkoti ne Guru arba Tibeto vienuoliui, o savo organizmui už tai, kad nepaisant nieko jis dar yra gyvas sugebėjo išsaugoti savo jautrumą.

Mūsų vienybė su Dievu (praktinis, o ne teorinis, ritualinis), su mūsų Aukščiausiuoju Aš, teisinga minčių orientacija, Sąmonės buvimas „alfa lygmenyje“ ir nuolatinis evoliucinis vystymasis gali apsaugoti nuo bet kurios bėdos, net radiacinės. Kas tokiai apsaugai yra radiacija arba vėžys, AIDS? Niekis!

Nustatyta, kad kai žmogus pasiekia lytinio brendimo amžiaus, užkrūčio liauka perduoda eilę savo funkcijų lytiniams organams. Tarp jų – organizmo palaikymas jaunojoje būsenoje. Pati liauka išlaiko imuniteto palaikymo funkciją. Imunitetas – tai ne kas kita, kaip energijos soties palaikymas visame organizme, jo organuose, audiniuose bei pačiose ląstelėse. Tai ląstelių sugebėjimas išdirbti pakankamą energijos kiekį.

Užkrūčio liaukos būklė pilnutinai priklauso nuo kankorėžinės liaukos būklės, o jos būklė visiškai priklauso nuo mūsų Sąmonės vystymosi! Jeigu lytinio brendimo laikotarpyje vaikas nesuformavo teisingos pasaulėžiūros, neišmoko orientuoti savo mintis į Dievą, nepasirinko tolimesnės Evoliucijos kelio ir nebando atlaisvinti savo Sąmonę nuo stereotipų (Įgūdžių, paverstų dogma), jo kankorėžinė liauka pradeda degraduoti, tarsi džiūti. Po to mažėja ir džiūva užkrūčio liauka, kas sukelia imuniteto mažinimą! Prasideda senėjimo procesas, išsivysto chroninės ligos. 

Būtent dėl šios priežasties visi suaugę ir visai dar jauni žmonės turi išdžiūvusią užkrūčio liauką, kas medicinos požiūriu laikoma sveiko organizmo standartu. Iš tikrųjų – organizmas dvasiškai neišsivystyto žmogau paskelbia Subtiliam Pasauliui apie savo neišsigalėjimą ir įjungia autolikvidatorių, kadangi jis, kaip Organizuotos Visatos ląstelė, išsigimsta į vėžinę ir yra pavojingas jam!

Bet, laimei, šis procesas turi atgalinį galiojimą. Jeigu žmogus pradeda augti dvasiškai, evoliucionuoti – ir kankorėžinė liauka, ir užkrūčio liauka pradeda regeneruotis. Tam tikrame etape užkrūčio liauka vėl prisiima organizmo jaunoje, sveikoje būklėje palaikymo funkciją. Žmogus jaunėja, jo metai pasuka atgal!      

Tam, kad pasiekti tokios būklės, kai jūsų mintys pastoviai yra nukreiptos į Dievą, reikia išmokti skirstyti jų koncentravimą tarp to reikalo, kuriuo jūs užsiiminėjate (ar tai būtų mankšta, kūrybinis darbas, mokymasis arba kas nors kita), ir Dievo. Daleiskime, jūs ką nors mokotės. Mokymasis gali būti svarbus jums kaip galimybė gauti didesnį uždarbį, pasiekti tam tikros padėties visuomenėje (arba dar ko nors), tai yra dabar jūsų mintis, Sąmonė nukreiptos į asmeninių poreikių tenkinimą.

Pakeiskite savo požiūrį! Mintyse pasakykite sau: „Aš studijuoju šį dalyką tam, kad tapti raštingesniu žmogumi, kad pasiekti tam tikros padėties visuomenėje. Tai padės man geriau realizuoti savo vystymosi evoliucinius procesus – pasiekiant vienybės su Dievu!“ Nukreipkite savo mintį į Dievą, pajuskite džiaugsmą ir norą tarnauti Jam, gyventi harmonijoje su Juo!

Jeigu jūs užsiiminėjate sveikata, užsibrėžkite tikslą, kad, pasiekus jaunystės, sveikatos, tobulo fizinio kūno, jūs tapsite labiau sugebantis vykdyti savo Evoliuciją, pasiekti vienybės su Dievu! Nukreipkite savo mintį į Dievą! Šią procedūrą atlikite kuo dažniau.

Skaitydami mintines formuluotes iš Sistemos, užsemkite jas savo mintimi! Mintinės formuluotės – tai jūsų minties įrankis, tam tikrų žodžių, garsų rinkinys! Tarti žodžius galima „automatiškam veikimui“, taip sakant, „plekšėti lūpomis“. Bet mintinės formuluotės, maldos, gydomieji garsai turi būti „prisipildyti“ prasmės, tai yra, skaitydami mintinę formuluotę, jūs turite sukoncentruoti dėmesį į organą, su kuriuo dirbate, o mintis – sukoncentruoti į žodžius bei ištariamus garsus.

Priešingu atveju mintinės formuluotės praranda savo terapeutinį efektą! Veikia ne technologijos, veikia jūsų mintis! Todėl visus savi veiksmus pripildykite mintimi, atidumu, atlikite viską sąmoningai. Pagal Gamtos Dėsnius gyvybiška energija persiduoda į tą organą, kuriame yra sukoncentruotas jūsų dėmesys.

Viskas, kuo mes užsiiminėjame Sistemoje, turi aiškų tikslą – atstatyti grįžtamąjį ryšį tarp Sąmonės ir pasąmonės, tarp galvos smegenų ir organų, audinių, sistemų, kiekvienos organizmo ląstelės! Mes mokomės atstatyti grįžtamąjį ryšį su savo Aukščiausiuoju Aš, su visais Kūrinijos Lygiais, ir, žinoma, su Dievu. Tik atstačius šį daugybinį grįžtamąjį ryšį, žmogus gali laikyti savęs realizuotu (įvykusiu) – harmonizuota Asmenybe, sugebančia laikytis pagrindinio Kūrinijos Dėsnio – Vienybės dėsnio. Tik tada jis tampa visiškai nepavojingas Kūrinijai, ir, reiškia – gali būti Jai naudingas!

Būtent ši būsena vadinasi Amžina Palaima, rojaus malonumas ir, jeigu norite – tikroji meilė ir laimė! Nes laimė – kai tave supranta, o tikroji laimė – kai tave supranta visi, o tu supranti visus! O dabar pagalvokite, apie kokią laimę galima kalbėti, „suprantant“ visus ir viską 2 – 5 procentų mastu ir gaunant atgal, atitinkamai, supratimą tokiu pat menku mastu! Apie meilę net ir kalbėti neverta.   

Tokiu atveju, kaip jūs suprantate, reikia atsisveikinti su pačia žmogaus Sielos prioriteto, hegemonijos arba pranašumo prieš kitų būtybių Sielas idėja.

Šuo, pagalys ir sufijus (sufijų alegorija)

Mevlana Abu Saidas buvo didis sufijus, gyvenęs maždaug prieš devynis šimtus metų šiaurės rytų Irane. Vieną dieną, kai jis ir keletas jo mokinių ėjo alėja, šuo įsikibo į vieno iš jų apsiaustą. Tas, prie kurio prikibo šuo, sudavė jam su lazda. Tuomet šuo nubėgo pas Abu Saidą ir pasiskundė dėl to, kas atsitiko. Abu Saidas, atsimokėdamas už netinkamą dervišo elgesį, padarytą skriaudą, pasiūlė šuniui įkąsti į jo apsiaustą. Šuo atsakė, jog sprendimas nėra teisingas, nes, matydamas žmogų dervišo rūbais, jis pamanė, jog gali kąsti į apsiaustą, nebijodamas būti sumuštas. Jei žmogus būtų dėvėjęs paprastų žmonių apsiaustą, šuo nebūtų net krustelėjęs iš šalikelės. Šuo tvirtino, jog teisingas sprendimas yra iš jo atimti dervišo apsiaustą, kad daugiau niekas nebūtų suklaidintas.


[40] užkrūčio liauka, arba čiobrialiaukė (lot. thymus) — belatakė liauka, esanti krūtinės ląstoje, už krūtinkaulio. Ją sudaro dvi skiltys, kurios asimetriškos, pilkai rožinės spalvos. Naujagimių užkrūčio liauka sveria 13 g, o suaugusio žmogaus – tik 5 g. Užkrūčio liauka gamina biologiškai aktyvią medžiagą timoziną, kuris svarbus T limfocitų gamybai kaulų čiulpuose. Nesubrendę T limfocitai iš kaulų čiulpų migruoja į užkrūčio liauką, ten baigia vystytis ir kraujotakos bei limfine sistema pasklinda po visą kūną.

[41] Vienas iš vertėjų išgydė vieną tokią „neišgydomą“ ligą – psoriazę – per 4 mėnesius.  

Atgal... Turinys Toliau...