Apie Tiesą

Apie Tiesą

Visa Visata egzistuoja Dievo Energoinformaciniame Lauke, kurio bangos perduoda Kūrėjo mintis (psichinę energiją) visam išryškintam Pasauliui. Visatoje, iš visos Esamybės, tik Dievas ir Žmogus turi gebėjimą aukščiausiajai mąstymo veiklai ir gebėjimą kūrybiniam psichinės energijos realizavimui! Todėl žmogus sugeba savo mintimi paveikti į aplinkinį pasaulį, žmones ir daiktus. Ir jeigu visa Esamybė yra tiesiogiai valdoma Dievo mintimi, tai ir žmogus gali vienašališkai žymiai pakeisti sąveikos su bendromis valdymo programomis pobūdį. Ir kuriamasis kryptingumas bei sąveika su Dievu yra galimi tik esant laisvai (atsibudusiai) Sąmonei, kuri nuolat randasi maldos būsenoje (alfa lygmenyje).

Tokios Sąmonės būsenos galima pasiekti tik pravedus darbą dėl savo tobulinimosi pagal konkrečią technologiją, kuri iki mūsų Sistemos atsiradimo Žmonijai nebuvo žinoma pilnu mastu. Paprasti žmonės yra nutolę nuo šios Sąmonės būsenos, todėl, nebūdami pajungti prie Dievo Kanalo, yra priversti pakeisti jį surogatinėmis valdymo programomis, paties Žmonijos sukurtomis. Šios programos yra ne kas kita, kaip visiems žinomas Piktasis. Natūralu, kad jos randasi opozicijoje prieš Dievą, nes Žmonija, turėdama nelaisvą nuo stereotipų Sąmonę, negali kurti (Evoliucija nepripažįsta skrydžių į Kosmosą ir mokslo pasiekimų klonavimo srityje kuriamuoju procesu). Šios programos nukreiptos tik į irimą. Kodėl taip? Atsakymą į šį klausimą jūs galėsite gauti, perskaičius ir įsisąmoninus mūsų knygas.

Jeigu ką nors iš jūsų sudomins klausimas – kas yra praktinė Evoliucija, paskaitykite Ričardo Bacho knygą „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. Visa ji yra skirta būtent Evoliucijai. Pas Igorį Gubermaną yra toks įdomus eilėraštis:

Mes verdamės keistam kompote,
Kur melas bet kur, bet kada.
„Prieš!”
sako kiekvienas iš mūsų,   
O visi kartu – tai mes „Už!“ visada.     

Autorius tokiu būdu apibūdina visuomeninę sociumo santvarką, tiksliau, jis genialiai aprašė minios algoritmą! Taip pat genialiai šie žodžiai apibūdina ir žmogaus požiūrį į Evoliuciją. Prieš Evoliuciją niekas nieko neturi, bet tuo pačiu kiekvienas sutinka evoliucionuoti tik kartu su kitais, su minia! Tačiau minioje gal subręsti tik nesąmonė, panaši į maištą arba revoliuciją. Evoliucijos minioje negali būti iš principo, kadangi žmogus joje praranda savo „Aš“, nustoja būti Asmenybe! Evoliucija gi pastebi tik Asmenybes, kito kontingento jinai nepripažįsta.

Kas liečia melą „bet kur, bet kada“, žmogus laiko save apgautu, jeigu jam nedavė grąžos iš rublio. O apgauti save (ir Evoliuciją taip pat) – tai šventa, kadangi visi taip daro, reiškia – tai ne apgaulė... Argumentas geležinis!

Tokiu būdu, žmogui atsijungus nuo Dievo kanalo, jis negali kurti. O todėl, net ir siekdamas sveikatos, jos negauna; nori gauti sėkmę – negali jos pasiekti; siekia Dievo – ir amžinai lieka tolimas nuo Jo... Žmogus visą gyvenimą kažko siekia, kažko ieško, bet pasiekti norimo negali. Išeitis yra viena – prisijungti prie Dievo Kanalo! Būtent nuo tokio pajungimo prasideda žmogaus, atėjusio į mūsų Sistemą, iniciacija. Pajungimas vykdomas Subtilaus Pasaulio, o jeigu sakytumėme tiksliau – Dievo Pasaulio, betarpiškai per mus. Mums yra duota tokia teisė. Visą reikiamą koregavimą, kaip su energetika, taip ir su žmogaus Sąmone, vykdo Jie, mūsų Tėvai. Mes esame Jų palydovai. Pajungus žmogų prie šio Kanalo, Subtilus Pasaulis užtikrina jam nuolatinį ryšį su informaciniu Dievo Kanalu, po ko žmogus gauna galimybę įnešti pataisas (korektyvus) į sveikatą, į likimą ir į reikalus!

Tik kiekvienas iš mūsų turi pastoviai atsiminti, kad nelaisva nuo stereotipų Sąmonė gali vėl nuvesti jį atgal, atjungus nuo Dievo Kanalo. Todėl jūs patys taip pat turite padėti Subtiliam Pasauliui palaikyti sąryšį. Ši pagalba vykdoma nuolatiniu mūsų knygų perskaitymu. Praktinę dalį (jeigu panorėsite), galite įsisavinti palaipsniui, bet kuo greičiau apimsite teoriją, tuo bus geriau! Kuo greičiau jūs nupiešite Sąmonėje Pasaulio paveikslą, pažindindami jį, tuo geriau išlavinsite savo Sąmonę ir tuo stipresnis bus jūsų sąryšis su Dievu. Kada tai atsitiks, jūs automatiškai praeisite antrąjį pajungimo etapą. Apie jį kiekvienam pranešama individualiai (tai jau praktikinėje Sistemos dalyje).

Čia reikėtų paaiškinti sekančią. Daugelis žmonių ateina pas mus kaip į paskutinę instanciją – su palaužta sveikata ir tvirtu tikėjimu, kad jiems niekas šiame geriausiame iš pasaulių nebepadės! Natūralu, kad pradžioje jie žiūri į mūsų Sistemą atsargiai. Kai kurie iš jų, paėmus pirmąją dalį, laukia rezultatų: atseit, kai pamatysiu stebuklą, iš karto pasiimsiu kitas. Bet viltys į stebuklą ne visada pasitvirtina – viena septintoji dalis niekaip negali pakeisti, pagal savo efektyvumą, visumos, nors taip labai to norėtųsi! Tam ir Sistema, kad visos dalys joje veikia kompleksiškai. Pats žmogus – sudėtingiausias biocheminis, bioenergetinis kompleksas, todėl požiūris bei reikalo tvarkymas su juo taip pat turi būti kompleksiški.

Pirmoji dalis priveda žmogų prie tokio realybės suvokimo svarbos ir kompleksinio visų savo reikalų bei problemų tvarkymo. Pati svarbiausia problema – Sąmonės atbudimas ir išplėtimas. Padaryti tai, neatsisakius mėsos bei virto maisto, praktiškai neįmanoma: Siela ir mintys nepakyla, negali atsitraukti nuo Žemės. Šiai problemai skirta visa antroji dalis.

Trečioji dalis skirta darbui su vidiniais organais ir sistemomis, kas padeda lavinti šeštąjį intuityvų (mentalinį) jutimą. Be jo negalima pajusti pačių subtiliausių savo energetinio kūno, tai yra „Dangaus, arba Spindulinio, Kūno“, sluoksnių. Dirbdamas pagal trečiąją dalį ir lavindamas Sąmonę, žmogus išmoka jausti ir valdyti ne tik savo organizmo ląsteles, bet ir jausti ląstelių bei visos Kūrinijos molekules, atomus. Ateityje vidinio suvokimo sugebėjimas vystosi iki tokio laipsnio, kad jis pradeda suprasti ir jausti kitų žmonių, gyvūnų, augalų mintis (jeigu tam yra būtinumas).

Pavyzdys. Priminsime, kad visi vaikai su Sąmone be akidangčių („šorų“) sugeba suprasti ir jausti Gamtą. Mūsų dukra sugeba kalbėti su gyvūnais, augalais, su Žeme, su jūra. Jinai, kaip ir jos mama, turi kontaktą. Vieną kartą mums dingo kačiukas, mes nežinojome, kur jo ieškoti. Dukra kreipėsi pagalbos į berželį, kuris augo po langu, paklausė – kur nuėjo mūsų kačiukas. Berželis nurodė jai ne tik kryptį, bet ir namą. Po kurio laiko dingęs kačiukas atsirado būtent ten. Reiškia, pasakos nemeluoja: žmogus gali gauti pasakinėjimą bet kuriuo klausimu nuo visko gyvo, kas jį yra aplinkui. Ir ne Gamtos kaltė, kad jis prarado šį sąryšį!

Dar kartą priminsime, kad bet kuris darbas su savo organizmu galimas ir duoda rezultatus tik esant išsivystytai Sąmonei. Išvystyti ją, nenugalėjus stereotipų, neįmanoma. Kaip tai padaryti, jeigu niekur literatūroje net nėra aiškaus stereotipų apibrėžimo, nekalbant jau apie jų pražūtingo poveikio žmogui mechanizmo atskleidimą? Šio mechanizmo išaiškinimai, kaip ir saugos bei atsilaisvinimo nuo jo technologija, yra duoti ketvirtojoje ir penktojoje dalyse.

Ten gi pat yra duota konkreti sintezės bei fotosintezės mechanizmo įjungimo organizme technologija, beje – pirmą sykį pasaulinėje praktikoje per pastaruosius 5.000 metų. Šeštoji dalis – dominuojanti, lemiama, joje duodamas Kūrinijos Raktas, prarastas Žmonijos prieš 5.000 metų. Septintoji dalis skirta darbui su energetiniu kūnu, su įvalkalais, sluoksniais, su kuriais iki mūsų beveik nedirbdavo, bet jie valdo visus procesus fiziniame kūne.

Kiekvienas žmogus nori, kad jį informuotų sąžiningai, bešališkai, teisingai ir visiškai sutinkamai su jo požiūriais. Tai yra kyla pagrįstas klausimas apie Tiesą, apie vienos ar kitos informacijos tikrumą, ir reiškia – apie pasitikėjimą ja. Šio klausimo išsiaiškinimui sukurti humanitariniai mokslai, filosofija, dailė, religija. Kovoje už savo pačių teisingiausių Tiesų gynybą buvo pražudyti milijardai žmonių gyvybių, bet Tiesa taip ir nerasta – nėra paprastų ir suvokiamų jos apibrėžimo kriterijų.

Mes išdrįsome užpildyti šį trūkumą. Tiesa kiekvienam žmogui – tas, kas padeda jam išspręsti visas savo problemas, bet individuali Tiesa neturi prieštarauti kiekvieno šeimos, visuomenės, valstybės, žemės rutulio, Visatos nario ir paties Dievo Tiesoms! Iš čia išplaukia, kad Teisinga (metodikos, religijos arba sistemos, pretenduojančios vadintis „Doktrina“, pavidalu) gali būti tik ta informacija, kuri parodo bendrą Pasaulio paveikslą, leidžia žmogui išsiaiškinti Tiesą visų suinteresuotų šalių – Lygių – kaip Žemėje, taip ir Visatoje, interesų pavidalu, padedant suderinti savo interesus su bendraisiais.

Teisinga gali būti tik ta informacija arba metodika, kuri duoda žmogui išspręsti absoliučiai visas savo problemas pačiam, neperdedant jų kitiems arba vėliau, kaip „dangaus karalystę“ po mirties arba „šviesiąją ateitį“ po 20 metų. Tiesa negali būti kaip stingi, kanonizuota dogma, kadangi Tiesa – tai Gyvybė ir Gyvenimas!

Kanonizuotuose šaltiniuose, pavyzdžiui, aprašomas vandens tvanas, o mus dabar užplūdo tvanas energetinis. Ir, ko gero, pats svarbiausias Tiesos kriterijus – tai galimybė Tikrųjų žinių pagalba išgelbėti savo jaunesniąsias kartas. Kokia nauda iš tų amžinų Tiesų, kurios yra atskleidžiamos žilabarzdžiams aksakalams, jeigu vaikai ir anūkai žūva jų akivaizdoje? Jeigu vyresniosios kartos nesugeba danešti jiems šias Tiesas, nespėja išmokti juos išlikti?   

Apokalipsės priežastis yra tame, kad Žmonijos Tiesos pradėjo prieštarauti Visatos bei Dievo Tiesoms (randasi antifazėje). Žmogui atėjus į Žemę, jis savo vertingumo kriterijumi pasirinko tikėjimą į Dievą, Jo Įsakymų vykdymą ir kažkokią visiškai ypatingą bei nepaprastą meilę savo artimiesiems, aplinkiniams žmonėms ir pačiam Dievui. Ir tuo pačiu Dievas skaitosi religijos atributas, Subtilus Pasaulis – ezoterikos atributas, o meilė – tai seksas. Skaitosi, kad tai savaime aišku, jog, gyvendamas Žemėje, žmogus turi rūpintis materialiaisiais dalykais, nepamiršdamas kartkarčiais (priklausant nuo nuotaikos) prisiminti apie dvasinius. Tam užtenka nueiti į bažnyčią, pasimelsti ir padėti žvakes. O su dvasiškumu išsiaiškinsime Subtiliajame, aname, Pasaulyje, kai ateisime ten po mirties. Štai ir visi neįmantrūs Žmonijos įsitikinimai!

Bet Subtilus Pasaulis ir Dievas matuoja kiekvieno iš mūsų vertingumą visiškai kitais kriterijais. Žmogų pamato tik pagal tai, ką jis, gyvendamas Žemėje, sąmoningai sugebėjo suformuoti Subtiliame Pasaulyje. Tokiam formavimui mes turime Subtiliuose planuose patikimą pamatą – mūsų Aukščiausiąjį Aš. Pastato gerumas ir kokybė priklauso nuo keleto faktorių,

Pirmasis faktorius yra apibūdinamas jūsų dvasinio švarumo laipsniu bei kokybe, Sąmonės išsivystymu ir minčių švarumu.

Šio pasiekti, be glaudaus bendradarbiavimo su Subtiliu Pasauliu ir Dievu – praktiškai neįmanoma. Tam reikia būtinai prisijungti prie Jų ir kiekvienam iš mūsų dirbti su Jais betarpiškai, dialogo režimu, be kokių nors tarpininkų. Tokio pasijungimo technologijos ir bendradarbiavimo su Subtiliu Pasauliu Žemėje buvo galutinai prarastos prieš 5.000 metų, Mūsų Sistema – doktrina, vėl atskleidžianti tokias galimybes.

Minties formų formavimo kokybė priklauso nuo technologijos – mūsų Sistemos – žinojimo. Bet kurios technologijos (taip pat ir Asmenybės bei Sveikatos Harmonizavimo Sistemos) vertingumas nustatomas tik Kanalo, jungiančio žmogų su Visatos Energoinformaciniu Lauku ir su pačiu Dievu, patikimumu. Kitaip šį Kanalą vadina „intuicija“ arba „pasąmone“. Čia reikalingas kasdieninis darbas su savimi, labai sąžiningai, kaip sąžinė liepia, jau neišsisuksi pasivaikščiojimais į bažnyčią ir žvakėmis!

Ne pats maloniausias ir džiugiausias atradimas yra tas faktas, kad Dievas – tai ne religijos atributas, stabo – krucifikso – pavidalu, kuris kai kam patinka, o kai kam – ne; kurį galima tikėti visa širdimi, o galima ir taip, „dėl viso pikto“, ir su kuriuo galima nesiskaityti.

Dievas – tai ne tik Gyvybės Šaltinis, kuris iniciavo ją neatmenamais laikais. Jis kiekvienam mūsų – tai pati Gyvybė, pats Gyvenimas! Maža to, visa Esamybė Visatoje egzistuoja vien tik sąryšio, nė akimirkai nenutrūkstančio, su savo Šaltiniu dėka. Kai kam toks ryšys gali pasirodyti kaip varginanti priklausomybė, Bet šis ryšys yra vienintelis visoje Kūrinijoje natūralus ryšys ir priklausomybė, Gyvybės prasmė, kaip jo Šaltiniui – Dievui, taip ir vartotojui – Žmogui. Todėl Dievo užsiminimas mūsų Sistemoje ir Jo betarpiškas dalyvavimas besprendžiant net pačias, atrodo, mažareikšmes Visatos mastu,  mūsų problemas – tai na duoklė religijai, o natūralus žmogaus poreikis, kaip, pavyzdžiui, valgyti, gerti ir kvėpuoti. Ir Dievui yra toks pat natūralus poreikis rūpintis ir dalyvauti kiekvieno iš savo vaikų reikaluose (jeigu vaikai to nori ir nusipelnę)!

Subtilus Pasaulis – tai mūsų Visata, milžiniškas gyvas organizmas, kurio ląstelė yra kiekvienas žmogus, gyvenantis Žemėje. Natūralu, kad neįmanoma įtarti organizmą kokiu nors piktu noru savo ląstelių atžvilgiu. Todėl mes prašome priimti užsiminimą apie Subtilų Pasaulį ir Dievą mūsų Sistemoje būtent tokiame kontekste.

Intriga yra labiau įtempta dėl to, kad žmogų pasiuntė į Žemę, bet nedavė jam nei schemų, nei instrukcijų, paaiškinančių – kaip sugrįžti namo, į Subtilų Pasaulį. Paliko jam tik kompasą – Sielos jautrumą, fenomeną, panašų į tą, kurį turi karveliai ir katės, kai atranda namus bei šeimininką. Problema tik viename: ant kiek žmogus spėjo išmagnetinti savo kompasą. Ir kaip galima sugrįžti ten, jeigu mes vengiame vieno tik užsiminimo apie Subtilų Pasaulį ir Dievą kaip apie gyvus žmones, pagal kieno atvaizdą mes esame sukurti? Mes Juos įsivaizduodavome ir sulipdėme savo įsivaizdavime visai kitais, bet tik Jie – realūs, veiksnūs ir gyvi, o ne išgalvoti – gali mums padėti!

Jūsų minties forma Subtiliam Pasauliui – tai jūsų išmokyta pamoka, orientyras, liudijantis jūsų paklausimo svarbą bei aktualumą jums. Tik įsitikinus, kad jūsų darbai išmokant pamoką yra rimti (taigi yra rimti ir poreikiai), Subtilus Pasaulis įjungia įvykių grandinę, kurie būtinai padės jums pasiekti tikslo. Jų pagalba keičiasi gyvybiški srautai, kurie atitiks jūsų poreikiams, padės aktyvuoti jūsų minties formas užduota kryptimi.

Tiesą gali pažinti kiekvienas ir be tarpininkų, jeigu prisijungs prie Dievo Kanalo. Tik šiuo atveju jūs galėsite gauti Tikrąją, švarią informaciją be iškraipymų. Bet tam Sąmonė turi būti laisva nuo stereotipų! Mėginimas nuskaityto informaciją iš bet kurių kitų Visatos Lauko šaltinio prives prie Tiesos iškraipymo. Todėl mūsų Sistemoje į pirmą vietą išvestos ne technologijos, o darbas su Sąmone! Sėkmę galima pasiekti, jeigu žmogus mintyse yra nusiteikęs pažinti Tiesą bei gauti žinias.

Dar vienas labai svarbus papildymas dėl noro gauti pasakinėjimus svyruoklės ir rėmelių pagalba. Atėjusių į mūsų Sistemą žmonių kontingentas yra ieškantis. Ne visi jų kontaktininkai, bet daugelis šventai tiki, kad informacija iš Ten lemia viską! Tam, kad gauti pasakinėjimus, jie griebiasi bet kurios galimybės, juo labiau, kad dabar pagal šią tematiką nevykėliai specialistai išleido pakankamai knygų. Kas liečia kontaktus – yra daug spėliojimų dėl informacijos nuo „tamsių jėgų“. Galime jus su visa atsakomybe užtikrinti, kad visa informacija yra neutrali! Visada galima paklausti to žmogaus, su kuriuo kontaktuoji, apie jo statusą, Lygį, pareigas, galima nesutikti su juo, pareikalauti paaiškinimų ir taip toliau. Ir bet kurį kontaktą galima bet kada nutraukti.

Kontaktuojantis žalą padaro sau pats, savo neteisingu pasirinkimu. Savo klausimu. Su kuriomis jėgomis tu turi kontaktą, šviesiomis arba tamsiomis, žmogus išsiduoda pilnai. Jis atviru tektu pareiškia, kad pats jisai švarus ir vos ne Šventasis, o tu, su savo informacija – nežinia kas, gali jį suteršti.

Su informacija, gauta pagal kontaktą, žmogus gali elgtis kaip jam norisi: gali ją priimti, o gali ir atmesti. Su svyruokle viskas kitaip, kadangi per ją prie jūsų (beveik tikrai!) pasijungia nerimstančios mirusiųjų Sielos, kurios po mirties liko žūti ant kapo kryžių. Priglaudus vieną kartą tokį „našlaitį“, yra labai nelengva jo atsikratyti. Šios Sielos pasireiškia įvairiai – kaip blevyzgojantys balsai, košmarai, poltergeistai, savaiminiai užsidegimai ir taip toliau. Todėl, jeigu jūs dar nežaisdavote su svyruokle, geriau ir nebandykite!

Tuo atveju, kai jau pamėginote ir užkabinote „visokių dalykų“,  statykite kiekvieną dieną apsaugą sau ir butui, valykite nuo juodumo patį ir savo būstą, prašykite Dievo pagalbos! Viskas tai yra jau pirmojoje mūsų Sistemos dalyje. Prašyti reikia kuo dažniau, savo žodžiais, konkrečios pagalbos dėl vieno ar kito, po ko perskaityti maldą „Tėve mūsų“. Iš karto gali ir nepadėti, viskas priklauso nuo to, kokio didžio šutvę jūs prisijaukinote duodant ėsti. Todėl tęskite atkakliai vykdyti šias rekomendacijas, juo labiau, kad kito pasirinkimo jūs neturite, o kitų panašios problemos sprendimo variantų tiesiog nėra!

Neplūskite knygų, kurios jus išmoko dirbti su svyruokle, autorių: jie yra jūsų mokytojai! „Geriausi mokytojai – žiaurus mokytojai“. Tegul jie vienu balsu pareiškia, kad jų kontaktas yra pats švariausias, pati tikriausia informacija, ir pagal jų metodą jūs per svyruoklę turėsite pasakinėjimus mažiausiai nuo paties Dievo (be jokio pasijungimo prie Jo). 

Geras mokslas kainuoja brangiai. Jūs turite sumokėti už mokymąsi, įsisavinti dar vieną pamoką. Ir taip bus visą gyvenimą, kol neprisijungsite prie Dievo Kanalo, kol neatskleisite savo Sąmonės ir neišmoksite savo intuicijos pagalba daryti teisingą pasirinkimą kiekvienoje smulkmenoje! O šios smulkmenos, kaip parodo pavyzdys su svyruokle, gali brangiai jums kainuoti! Už nemokėjimą nusimanyti apie jas žmogus dažniausiai užmoka savo gyvybe, nes kitos monetos jis neturi!

Mūsų pagalbos bei konsultacijos kreipiasi žmonių, kurie sudaro dar vieną kontingentą, giminaičiai. Šie žmonės susidomėjimo ekstrasensorika bei gydytojavimu bangoje užsirašo į visokias mokyklas, kursus, kur iš jų paruošia ekstrasensus ir žiniuonius. Iš pirmo žvilgsnio reikalas lyg tai šventas, geras ir Dievui malonus: juos moko specialistai, turintys atitinkamus sertifikatus ir diplomus. O kas antras po dešimt metų gyveno Tibeto vienuolynuose.

Bet rezultatas dažniausiai būna menkas bei pasigailėtinas. Žmogų moko atskleisti čakras, nuima nuo jo pagedimą (kai pakenkia žvilgsniu). Bet moko tik naudoti technologijas, be žinių bei procesų įsisąmoninimo,  neturėdami nei kiek supratimo – kur jie įsibrauna. Po tokių „valymų“ per atskleistus, bet neapsaugotus kanalus pas žmogų „įsėda“ nerimstančios sielos. Jam prasideda tai, ką vadina „asmenybės skilimu“: jis negali gyventi šeimoje, nepripažįsta giminės, vengia jų! Be Dievo ir Subtilaus Pasaulio pagalbos jis jau nebegali išvaryti „įnamius“. 

„Atsikėlėliai“ neleidžia jam net prasižioti, kad jam reikalinga pagalba. Išeitis viena: jo giminaičiai turi nueiti į bažnyčią ir, pastačius žvakes krucifiksui, paprašyti Dievo uždaryti jam kanalus bei išvyti piktuosius (nerimstančias sielas). Po to, kai žmogus atsigaus, nuvesti jį į bažnyčią, kad jisai pats paprašytų pagalbos. Ir, savaime, duoti jam paskaityti mūsų knygas. Mus ant kiekvieno žingsnio perspėja: rūkymas pavojingas gyvybei, AIDS neša mirtį, narkotikai yra nuodai. Bet visi šitie įtikinėjimai – tyruose šaukiančio balsas, niekas jų neklauso! Žmonės yra linkę laikytis sero Čestertono nuomonės ir nori, kad juos informuotų sąžiningai, bešališkai, teisingai ir visiškai sutinkamai su jų požiūriais. Požiūriai, kai nėra intuicijos, – tai stereotipai ir paviršutiniškas, negilus supažindinimas su dalyku.

Tokiu būdu, žinios, nuogos informacijos turėjimas, be aiškaus supratimo – kaip jas panaudoti, tai ir yra informacija nuo „tamsių jėgų“, abstrakti, benaudi ir labai pavojinga! Faktiškai visi pokalbiai apie „tamsias jėgas“ ne kas kita, kaip užmaskuotas žmogaus prisipažinimas, kad jis nė nenujaučia, kad neturi intuicijos, o taigi – pats yra „tamsus“, neharmonizuotas, todėl jo Sąmonė miega.

Atgal... Turinys Toliau...