Kame skirtumas Vakarų ir Rytų žmonių Evoliucijos?

Kame skirtumas Vakarų ir Rytų žmonių Evoliucijos?

Mūsų mintis būdravimo būsenoje kontroliuoja Sąmonė, todėl jų kokybė pilnutinai priklauso nuo tų įsitikinimų, dogmų, stereotipų, kurie saugomi mūsų Sąmonėje. Taigi, tam, kad gauti kokybiškas mintis, mes turime išvalyti savo Sąmonę nuo stereotipų. Būtent apie tai pasakoja mūsų Sistema. Tačiau stereotipai – tai mūsų patirtis, kuria mes vadovaujamės savo praktinėje veikloje, kaipgi apseiti be jos? Mes auginame energetiniame Pasaulyje mobiliuosius padėjėjus, kurie padeda spręsti mūsų problemas, palikdami mūsų Sąmone švaria ir laisva. Ši technologija taip pat yra Sistemoje (penktojoje dalyje) – tai mūsų ekskliuzivas.  

Išauginus sau padėjėjus Subtiliame Pasaulyje, mes taupome savo psichinės energijos sunaudojimą, išsaugodami tuo pačiu nepriklausomybę, ramybę, racionalų protą, pasitikėjimą savimi ir, svarbiausia – pradedame valdyti priežastingumo ryšį. Tik štai tokiu būdu žmogus atskleidžia savo Sąmonę ir išveda ją iš Noosferos kontrolės. Tuo pačiu žmogus išeina iš Pasekmių pasaulio į Priežasčių Pasaulį. Rytų žmogui yra lengviau tai padaryti, kadangi jis ne ant tiek atsitraukė nuo motinos Gamtos. Jo šūkis: „Mums nereikia laukti gamtos malonės, mūsų užduotis – pasiimti ją!“ negali prisisapnuoti net pačiame baisiausiame sapne. Jis liko Gamtos vaiku, bendravimui su ja jam nereikia daryti „išvykų į gamtą“ su būtinu laužu bei šašlyku. Ne supras jisai vakarų žmogaus su jo siekimu susivienyti su Gamta gyvenant atsiskyrėliu arba nuosavame name užmiestyje. Žmogus gali būti vienišas minioje ir likti atsijęs nuo Gamtos, pragyvenus visą gyvenimą kaime!

Mes, Vakarų žmonės, suvokiame vienybę su Gamta kaip faktą, o Rytų žmonės – kaip procesą. Jiems, ne taip kaip mums, užteko išmintingumo tam, kad neiškristi iš jo. Ir iškristi, kaip paaiškėjo, buvo lengviau, negu grįžti atgal. Procesas – tai srautas, plaukti kuriuo geriau be bagažo. Mūsų dogmų bei stereotipų krovinis – tai ne kas kita, kaip „girnų akmuo po kaklu“, ne vieną kartą minimas Biblijoje. Beveik 2.000 metų žmonės spėliodavo – kas tai yra, o tapo aišku tik dabar. Ir įsivaizduokite baisų paveikslą, kai žmonės, pakabinus ant kaklo girnų akmenį, vienas po kito, su pavydėtinu atkaklumu puola į audringą upę ir, aišku, skenda. Pasirodo, kad jie tokiu būdu mokosi plaukioti, praeina „gyvenimo mokyklą“, pavertus rutininį užsiėmimą ekstremalia sporto šaka!

Rytų žmonės su jų betarpiškumu, mūsų požiūriu – tai maži vaikai. Bet tai išmintingi „vaikai“, kurie žiūri į viską, kas vyksta, su didžia pagarba – nuo apačios į viršų, iš mokinio pozicijos. Jų nejaudina jų statusas, imidžas ir tai, kaip jie atrodo iš šono. Jie net nežino, kas tai yra „pozityvus mąstymas“, kadangi nepažįsta negatyvaus! Mus gi rūpina būtent šios problemos. Mūsų visuomeninė ir socialinė santvarka, rūpindamasi mumis, įvedė tam tikras normas, taisykles, visokiausius įstatymus, priesakus, kurie yra mūsų „taisyklingumo“ bei „teisuoliškumo“ kriterijai. Tai yra tie patys akidangčiai, šorai, uždėjus kuriuos žmogus jų ir nebepastebi. Bet į komplektą su šorais būtinai įeina kamanos ir botagas.

Evoliucija automatiškai apdalina šiais ne labai maloniais atributais žmogų, užsidėjusį šorus. Dalykas yra tame, kad visos išvardintos normos, taisyklės, įstatymai ir priesakai reiškia tik vieną: žmogui įsisiūlo rudimentinės, atgyvenę, tarakonų evoliucijos, programos, netgi jos vadinasi „demokratija“. Šios programos (kaip įpratimas būti bandoje) niekaip nesusijungia, nesiderina su „Žmogaus Protingo“, Kūrinijos Karūnos statusu. Ir tokie „drabužiai“ atrodo, kaip aprišalas ant civilizuotos valstybės prezidento klubų. Reiškia, kabindamasi į juos, Žmonija vienareikšmiškai stabdo Evoliuciją, pradeda polemiką bei debatus su šia bekompromise dama.

„Kaip mes tokiu atveju turime gyventi visuomenėje?“ – paklausite jūs. Remiantis apsisprendimo ir savivaldos principais! Bet kiekvienam iš mūsų dar teks tapti Asmenybe, kuriai niekas nieko nėra skolingas. Mus gi užaugino lygiai taip, kaip skruzdėlės užaugina amarą, kad ją paskiau suvalgyti. Ir mus „ryja“ ne mitiniai ufonautai, o mūsų gimtasis sociumas. Principas „Augimas dėl augimo“, kurį žmonės tuo pačiu išpažįsta, – tai vėžio ląstelės ideologija.

O dabar įsivaizduokite, kokį evoliucinį kelią teks praeiti žmogui, kuris nusprendė išvengti amaro dalios. Mūsų nepaprastais laikais, ceitnoto bei Apokalipsės sąlygose, įveikiant drastišką pasipriešinimą iš aplinkinių žmonių ir sociumo pusės, mums reikės praeiti evoliucinį kelią nuo tarakono iki Žmogaus. Čia, kaip jūs suprantate, be visų atgyvenusių mechanizmų, elgesio taisyklių, normų, įstatymų ir priesakų demontavimo neapseisi. Bet jeigu juos mums įtaisė mums beaugant, automatiškai, tai demontavimą reikės atlikti savarankiškai, savanoriškai ir „rankiniu režimu“! Procedūra nelengva ir skausminga, kadangi visi išvardinti rudimentiniai mechanizmai (atgyvenusių dogmų bei stereotipų pavidalu) jau tapo mūsų esme. 

Todėl visos rytų technologijos – tai mechanizmai, kurie visiškai nesusijungia su vakarietiškais mechanizmais! Jie prieštarauja vienas kitam, kaip, pavyzdžiui, kompiuterinės nanotechnologijos – su akmens kirviu. Ir kaip nanotechnologijas mes suprantame būtent rytietiškas technologijas, leidžiančias žmogui realizuoti save nepasiekiamame Vakarams lygmenyje. Visos „vakarietiškos „vertybės“ (demokratijos ir laimėjimų technologijose pavidalu) – ne kas kita, kaip žmogaus grįžimas prie akmens kirvio...  

Atgal... Turinys Toliau...