Vienybės Dėsnis – pagrindinis Kūrinio Dėsnis  

Vienybės Dėsnis – pagrindinis Kūrinio Dėsnis  

Sutinkamai su šiuo Dėsniu viskas, kas egzistuoja Visatoje, visa šio Pasaulio apraiškų įvairovė, jo energijos, judėjimo rūšys, gyvybės rūšių (formų) įvairovė yra vienybėje su Dievu, – viskas yra pavaldus Jo mintims, Visatos egzistavimo ir raidos programoms. Visa tai yra Jo išraiška, pasireiškimas ir pratęsimas. Niekas neapmatomoje Visatoje, nuo pat sukūrimo momento, negali egzistuoti be Vienybės ir subordinacijos Dievo mintims, nes visi Visatos objektai bei elementai yra Jo paties dalys ir elementai, Jo psichinės energijos materializavimas ir išraiška.

Iš pradžių Dievas egzistuoja dviejuose principuose: materialiajame ir dvasiniame. Materialiosios komponentės dėka materialusis išryškintas pasaulis bet kuriame Būties lygyje (priminame, kad jų yra septyni). Materialusis išryškintas pasaulis – tai tankių fizinių kūnų visuma, sąlyginai dalijamų į gyvąją ir negyvąją gamtą. Šis pasaulis formuojasi rupiomis Dievo vibracijomis ir yra Jo Sielos, sudarytos iš Dievo energijos elementų, realizacijos vieta bei būdas.

Dvasinė komponentė – tai subtilių Dievo vibracijų visumą. Tai nematomų procesų, neapčiuopiamų mūsų fiziniais organais, pasaulis. Apie jų išraiška ir egzistavimą mes galime spręsti tik pagal emocines ir psichines būkles ir apraiškas. Tai yra mūsų minčių, jausmų, emocijų, psichikos, Sąmonės, intuicijos pasaulis. Būtent ši komponentė nuolat stumia žmogų jo Dvasios tobulėjimui, gebėjimui valdyti savo psichinę energiją, gyvenimą ir Evoliuciją. „Šventa vieta yra tuščia, tačiau skaudo, skaudo ...“     

Abu šie Pradai yra nedalijami ir tarpusavyje susiję, vienas be kito negali egzistuoti. Vadinasi, žmogaus gyvenimas negali būti savaime pakankamas, jei jame dominuoja ir persveria viena iš šių sudedamųjų dalių. Neįmanoma padaryti gyvenimą pilnaverčiu, paskiriant jį tik dvasingumo lavinimui arba besinaudojant tik materialiosiomis gerovėmis. Iš tiesų, siekdami materialiųjų gerovių, mes realizuojame, arba bent mėginame įgyvendinti evoliucinius Sielos poreikius.

Tuo pačiu metu, tobulinant evoliucinį Sielos vystymąsi per pažinimą ir supratimą, mes siekiame sukurti sau palankesnes, komfortines sąlygas materialiajame pasaulyje, kurios sudaro Sielai sąlygas, kuriose ji galėtų visiškai save realizuoti. Ir šis nesibaigiantis procesas vyksta tik per evoliucinio vystymosi pažinimą ir supratimą. Jeigu mes sustabdysime jį, mums įsigilinus į materialųjį pasaulį, mes griozdiname savo gyvenimą nereikalingo šlamšto. Tai darydami, mes be jokio tikslo iššvaistome psichinę energiją, pažeisdami Pagrindinį Kūrinijos Dėsnį, neleidžiame Sielai realizuotis.

Supraskite: Materija egzistuoja tik kaip psichinių programų, įdėtų į sielą, laikmena, jų egzistavimo pagrindas bei realizacija. Kaip ir kompiuteris be valdančių programų yra vielų ir geležiukų rinkinys, taip ir viskas materialusis be Sielos realizavimo yra niekas.

Priešingai, stengdamasi lavinti Siela, bandydami visomis priemonėmis tobulinti šias įdėtas į ją programas, bet atitrūkdami nuo lygiaverčio materialiųjų gerovių ir fizinio kūno tobulinimo, mes atimame nuo Sielos pagrindą, kuriuo ji gali būti realizuojama. Siela mėtosi, jaučia diskomfortą. Psichinės energijos pertekliai išsilieja neurozės, psichikos sutrikimų, depresijos formoje. Žmogaus psichika yra pageidautino su tikruoju prieštaravimų varžtuose.

Gyvenimo idealas – auksinis vidurkis, kai žmonės vienodai naudojasi kiek materialiąja, tiek ir dvasine komponentėmis. Ir pirmojoje vietoje turi būti Sielos vystymasis per pažinimą ir kritinį (loginį) suvokimą, po to materialinių poreikių tenkinimas, kuris vyksta sutinkamai su dvasinėmis programomis. Mūsų uždavinys –išmokti kurti atitikimą tarp pageidautino ir tikrojo, palaikant ir valdant jį. 

Siekiant materialiosios ir dvasinės komponenčių evoliucinio lavinimo, mes automatiškai laikomės Vienovės su Dievu Dėsnio. Šio  Dėsnio realizacijos procesas neturi būti nutrauktas bet kuriuo momentu per visą gyvenimą. Tai Kelias pažinti ir plėtoti savyje Aukščiausiąjį Protą, aukštąjį Pasaulio sąmoningumą, ir jis eina tik per gebėjimo suprasti visus procesus lavinimą, su kuriais mes susiduriame gyvenime, nė vieno neatmetant.

Ne be reikalo visos pasaulio dvasinės praktikos visuomet į pirmąją vietą iškeldavo technologijas, kurios skatina sąmoninimą, jo išlaisvinimą nuo „nešvarių“ minčių (stereotipų). Ir tik tada rekomenduodavo naudotis technologijomis, gerinančiomis fizinį kūną, be kurio sąmonė negali visiškai realizuoti save ir egzistuoti fiziniame pasaulyje. Tokios „gudrybės“ priežastis – visus procesus neatidėliotinas harmonizavimas, kaip savęs viduje, tiek ir už savęs ribų. Tik tada žmogus yra tikrai prijungtas prie Dievo kanalo ir yra vienybėje su Juo.

Skirtingai nuo mūsų sistemos, visos paminėtos dvasinės praktikos siūlo žmogui atjungti Sąmonę nuo minčių sąmyšio (nuo nešvarių minčių) nuslopinimo keliu, atjungiant kairįjį pusrutulį aromaterapijos, mantrų pagalba, arba nirvanos – meditacijos – būsenoje. Tai yra – jos mokina atjungti kairįjį pusrutulį valios sprendimu. Jei tuo pačiu atsitinka dešiniojo pusrutulio įjungimas, tai tik nesąmoningai, spontaniškai ir retkarčiais!

Sistema taip pat padeda atjungti kairįjį pusrutulį ir įjungti dešinįjį, bet ne tiek naudojant technologiją, kiek per visų procesų supratimą, per jų įprasminimą. Pagrindinis skirtumas yra tame, kad šis procesas yra suprantamas ir kontroliuojamas žmogaus, yra kontroliuojamas (yra apdraudžiamas) Subtilaus Pasaulio, kas pašalina jame bet kuriuos netikėtumus.

Stiprus vėjas (Paulo Coelho alegorija)

Keliautojas kreipėsi į kunigą, Sceto vienuolyno vyresnįjį:
– Aš noriu padaryti savo gyvenimą geresniu, – pasakė jis. – Bet aš negaliu apsisaugoti nuo nuodėmingų minčių.
Vienuolyno vyresnysis atkreipė dėmesį į stiprų vėją už kambario ribų ir pasakė keliauninkui:
– Čia yra šiek tiek karšta. Būčiau dėkingas, jeigu tu paimsi šio vėjo gabalą už kambario ribų ir atsineši jį čia, kad pravėsinti kambarį.
– Tai neįmanoma, – pasakė keliaujantis maldininkas. 
– Taip pat neįmanoma apsisaugoti nuo minčių, kurios yra Dievą įžeidžiančios, – pasakė vienuolis. – Bet jeigu tu žinai, kaip pasakyti „ne“ pagundai, jos nesukels tau jokios žalos.

Atgal... Turinys Toliau...