Kūrinijos Raktas

Šeštasis skirsnis

Kūrinijos Raktas

Tas žino pakankamai, kas žino, kaip išmokti.

H. B. Adams[43]

Ankstesniame skirsnyje buvo kalbama, kad Evoliucija, Gyvybės Svyruoklės pavidalu, yra kiekvieno proceso vystymesi. Ją galima pavadinti darbo kūnu, arba visų Lygių procesų amžinu varikliu, nuo elementarios dalelės iki Kūrinijos, kurioje mūsų Visata – mikroskopinė dulkelė. Tik Evoliucija užtikrina amžiną įvairiausių procesų egzistavimą. Būtent Jos dėka yra begalinė pati Gyvybė.

Žmogus tapo mirtingas dėl tos priežasties, kad sustabdė Evoliuciją savyje, savo Sąmonėje, „įžeminus“ joje savo subjektyvius pojūčius. Subjektyvizmas pasidarė jo gyvenimo pagrindu. Šiuolaikinė medicina, duodanti anatominį žmogaus aprašymą, egzistuoja tik dėl to, kad irgi grindžiasi šiais dėsniais. Žmogus yra paverstas kaulų, raumenų bei sausgyslių krūva.

Akademikas Kapica[44] savo laiku pasakė apie mokslą: „Mokslininkas, padaręs nors kiek reikšmingą atradimą, gali naudotis jo vaisiais visą likusį gyvenimą“.

Adata šieno kupetoje

Vienąsyk vieno išmintingo ir mokyto žmogaus paklausė, kokia yra jo išmintingumo paslaptis, kame jis mato skirtumą tarp jo paties proto ir kitų žmonių proto. Jis susimąstė neilgam ir atsakė:

Jeigu žmonės ieško adatos šieno kupetoje, daugelis jų nebeieško, kai tik ją atranda. O aš betęsiu paiešką, atrandu antrąją, trečiąją ir galbūt, jeigu man labai pavyks, netgi ketvirtąją ir penktąją adatą.

Šiame yra Evoliucijos sustabdymo prasmė, visuomenės bei Žmonijos stereotipinio mąstymo pagalba. Didieji atsiradimai momentaliai pasiverčia neginčijamu kultu (pasiverčia statika, dogma) ir yra negailestingai eksploatuojami. Mažiau dalingi kolegos jų pagrindu stato visus tolimesnius gyvybiškų procesų tyrimus. Niutonas atrado gravitacijos dėsnį, aprašė pagrindinius judančių kūnų dėsnius (dinamikos dėsniai), po ko visi gyvybiškų procesų tyrimai buvo pririšami būtent prie jų (netgi ten, kur jie neveikia).

Niutono dėsniai puikūs, bet jie aprašo dinamiką esant nežymiems greičiams. Ten gi, kur greičiai artėja prie šviesos greičio, o juo labiau viršiją jį – Niutono dėsniai neveikia! Jų lengvabūdis panaudojimas tam, kad pagrįsti visų savo uždavinių sprendimą, priveda prie jo iškraipyto aprašymo, taigi, prie dirbtinio proceso sustabdymo. Didelių greičių lygmenyje turi veikti Einšteino dėsniai, jo reliatyvumo teorija (laukų sąveikos teorija). Turi būti ištirta spindulinė gyvybės forma, kuri grindžiasi greičiais, viršijančiais šviesos greitį. 

Žmogus iš prigimties priklauso būtent šiai gyvybės formai, nes jo organizmo ląstelės susideda iš molekulių ir atomų, o juose vyksta procesai, kur greitojo veikimo greičiai galimi palyginti su šviesos greičiu. Todėl medicina turi tirti ir atstatyti žmoguje procesus, susijusius su elementarių organizmo struktūrų judėjimu, – tai taip vadinami energetiniai procesai. Būtent jie sudaro žmogaus gyvybės pagrindą. Jų pažeidimas sukelia ląstelių struktūrų sulūžimą, taigi – ligą. Energetiniai procesai sudaro žmogaus psichinės veiklos pagrindą, o jų dėsniai aprašo jo mastymo bei Sąmonės mechanizmus.

Būtent toks neteisingas, nekorektiškas mokslo požiūris į gyvybės bei paries žmogaus tyrimą suformavo visuomenėje nenormalų požiūrį į sveikatą, į žmogaus vietą visuomenėje ir Gyvenime. Žmogus mano, kad yra Gamtos karalius, vadina ją laukine, tuo pačiu suvokdamas save jos vergu, matydamas joje savo oponentę ir net priešą! Visos pretenzijos į karalystę yra nuvedami į teisę triuškinti bei sugniuždyti ją, savo Motiną. Gamta, atvirkščiai, sukūrė žmogų universalu, įdėjus į jį viską, ką turi pati. Žmogaus ir jo Sielos formavimas ėjo kartu su begaliniu rūpinimusi ir meile, konkrečių Žmonių rankomis.

Tik pažindindamas Gamtą ir elgdamasis su ja švelniai, rūpestingai ir su meile, žmogus gali pažinti save. Ir šis pažinimas eina per naują Pasaulio viziją, per savo mąstysenos pakeitimą. Tie žmonės, kuriems pavyko ištrūkti iš stereotipinio, subjektyvaus mastymo varžtų, pažino Tiesą ir bandė danešti ją iki Žmonijos. Bet Tiesos prasmė paslėpta pačiame žmoguje. „Beieškantis – tai tas, ko ieško“. Kol kas mokslas miega ir neduoda žmogui tikslių bei konkrečių rekomendacijų, kaip atskleisti savyje Gyvybės Šaltinį ir kaip jį panaudoti. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų reikės vadovautis vidiniu kompasu – Intuicija, kuri atskleidžia savo begalines galimybes tik Sąmonei atsilaisvinus nuo stereotipų.

Būtent Intuicija lavina vidinius visų procesų, vykstančius kaip organizmo viduje, taip ir už jo ribų, pojūčius, Tik Intuicija lavina Gamtos Dėsnių pojūčius ir padeda žmogui suderinti savo vidinius procesus vienu balsu su išoriniais. Nuolat pažindamas save ir Pasaulį, remdamasis Išvystyta Sąmone bei išvystyta intuicija, žmogus stoja į begalinį evoliucinį vystymosi kelią, ir, taigi, pastoviai palaiko savyje Gyvybės Svyruoklę, darydama save nemirtingu bei amžinu.

Einšteino lygtis (Е = mc2) nurodo, kad bet kuri medžiaga vienu metu yra energija, kuri savo ruožtu yra tam tikros universalios energijos (pirminės energijos, vibracijos) dalis. Iš šios universalios energijos susideda visa Esamybė Visatoje. Jos dėka egzistuoja Gyvybė. Nuolatinis evoliucinis universalios energijos transformavimas užtikrina Gyvybės amžinybę.

Universali energija pagal savo natūrą yra dvilypi. Dvilypumo komponentės – medžiaga ir energija. Abipusiškas šių substancijų perėjimas vienos į kitą yra dinaminis Būties apibūdinimas.

Sutinkamai su Einšteino teorija, žmogus yra energetinių laukų, kurie papildo vienas kitą ir sąveikauja su fizinių kūnu ląstelių lygmenyje, visuma. Gyvybė ir sveikata priklauso nuo nepagaunamos gyvybiškos substancijos, kuri sugeba regeneruoti bei atstatyti visus kūno elementus ir struktūras. Todėl kad jo ląstelės yra įvairių molekulių, sujungtų sudėtingiausiu sąveikaujančių energetinių laukų sąryšiu, visuma. Ši energetinė sistema valdoma ir palaikoma gyvybiškos jėgos srautais, jėgos, kuri ateina į organizmą iš išorės, specialiais keliais (meridianais).  

Energetiniai žmogaus kūno srautai specializuojasi sutinkamai su savo funkcijomis. Vieni iš jų valdo bendrąją organizmo fiziologiją, paveikia betarpiškai vidinės sekrecijos organus bei valdo hormoninės sistemos būklę. Kiti užtikrina energijų sotį organizme, valdo imunitetą. Tretieji užtikrina ląstelių gyvybinę veiklą ir taip toliau. Būtent šių laukų būsena sąlygoja kaip sveikatą, taip ir ligų atsiradimą.

Didžiulį poveikį šiems universaliems srautams daro mūsų psichinė būklė ir mūsų minčių pobūdis. Energetinių procesų ir kūno fiziologijos sąveikos suvokimo bei įsisąmoninimo laipsnis, ir galų gale – medžiagos ir energijos sąveikos supratimas, yra raktas sąveikai tarp žmogaus ir Dievo, tarp Nebūties ir Būties suprasti. Arba, kaip dažnai kalba – suprasti žmogaus misiją Žemėje.

Būtent noras pažinti šioje srityje nuostabiu būdu keičia mūsų pasaulėžiūrą, išplečia Sąmonę. Reikia pabrėžti, kad Sąmonė taip pat yra energija, kaip ir viskas kita, ir yra tiesiogiai susijusi ne tik su fiziniu kūnu (būdama jo produktas) bei su jo organais, bet ir betarpiškai su organizmo ląstelėmis, su DNR molekulėmis. Belavinant savo energetinių procesų organizme pojūčius, žmogus gali įsisąmoninti ne tik ląsteles ir jų struktūras (įrengus grįžtamąjį ryšį su jomis). Jis gali įsisąmoninti, pajusti ląstelių molekules, ir net jų atomus, koreguojant jų judėjimą bei struktūrą.

Tokiu būdu, Sąmonė tiesiogiai valdo sveikatą, stimuliuodama ją arba, atvirkščiai, sukeldama vienas ar kitas ligas. Bet kuri liga – tai savęs ir pagrindinių energetinių procesų organizmo viduje nežinojimo rezultatas.

Mūsų Sistema duoda žmogui pačius paprasčiausius šių procesų valdymo įgūdžius, lavina sugebėjimą juos jausti ir koreguoti, bet ne kažkokiu supergabumų atskleidimo pavidalu, o kaip mokomąjį procesą, pagal principą: „Nuo paprasto link sudėtingo“. O supergabumai atsiskleis pačios, pas kiekvieną savo laiku. 

Nuolat vystanti Sąmonė yra Gyvybės Šaltinis. Tik tokia Sąmonė padeda pažinti Kūrinijos Pagrindus, žingsnis po žingsnio, kruopelė po kruopelės. Išvystyta Sąmonė yra Gyvybės prasmė, Jos Tiesa!

Pažinti Tiesą sugebėjo nedaugelis žmonių giminės atstovai, bet būtent ji jaudina ir kelia nerimą kiekvienam iš mūsų. Žmonijos ir jos mokslo klaida randasi tame, kad Tiesos ieško Kosmose, senovinių civilizacijų sakralinėse žiniose, mikropasaulyje. Bet gamta nėra ant tiek kvaili, kad, davus žmogui gyvybės dovaną, paslėpti jos prasmę už jūrų marių, už kalnų! Gyvybės prasmė – kiekviename iš mūsų. Išsamias žinias apie tai gauname jau mums gimstant. Kūrinijoje nieko nėra tokio, ko mes nežinotumėme iš anksto. Gamtos gudrybė yra tame, kad šias žinias jinai išduoda palaipsniui. Daugelio žmonių nepasitenkinimui šios žinios išbarstytos po Žemę fragmentiškai. Taip darome tyčia, kad priversti mus evoliucionuoti nuolatinės paieškos procese.

Mums bendraujant ir bedirbant su žmonėmis, pajungtais prie Sistemos, mes nenustojame stebėtis tuo, kiek susižavėjimų pareiškia žmogus, kai po ilgų metų Tiesos paieškų (žinių, mokymų ir viso to, kas randasi išoriniame pasaulyje, pavidalu), išvažinėjus visą pasaulį, jis pagaliau atranda save, neišeidamas iš namų!  

Ir tai, kad Tiesa vis dar lieka paslėpta, nesurasta, priklauso tik nuo jūsų pačių. Tam, kad susivokti šiuo procesu, išžiūrėsime schemas. Jūsų dėmesiui siūlome tris schemas:

  • Schema Nr. 1 – Sielos Evoliucinis vystymasis;
  • Schema Nr. 2 – Sąlyginis, schematinis Gyvybės ir Evoliucijos  vibracijų ženklinimas Sąmonės vystyme;
  • Schema Nr. 3 – Žmonių priklausomybė nuo Noosferos minties formų ir būtinumas išvesti Sąmonę už jos ribų, į Švarios Sąmonės Pasaulį.

 

Schema Nr. 1

 

 

Schema Nr. 2

 

 

Schema Nr. 3


[43] Henry Brooks Adams (1838 – 1918) – amerikiečių istorikas.

[44] Piotr Leonidovič Kapica (1894 – 1984) – rusų fizikas, Nobelio premijos laureatas (1978).

Atgal... Turinys Toliau...