Proto miegas 

Proto miegas 

Seniai žinoma, kad proto miegas pagimdo pabaisas. Šio teiginio patvirtinimui susipažinkite su įdomiu pasisakymu: „Žmogaus formos, tai yra gyvi, substanciniai gyvybės vienetai Žemėje, būdami pavergti minties formos, pastoviai klaidžioja beieškodamos savo kilmės bei kosminės erdvės paslapčių. Jos nesupranta to, kad Tiesa jau yra įdėta jų struktūroje: žmoguje pirmapradžiai randasi išsami informacija apie Visata.“ Tai visiškai objektyvus ir pats tikslingiausias apibrėžimas, duotas žmogui per pastaruosius 5.000 metų.

Reikia tik patikslinti, kad mūsų, žmonių, pajungtų prie Dievo Kanalo, šis apibūdinimas jau nebeliečia! Toks apibrėžimas duotas žmonėms, kurie randasi Miegančios Sąmonės būsenoje, kurie nė apie kokį Asmenybės Harmonizavimą nežino ir nenori žinoti, žmonėms su diskretine logika. Jie net negali įsižeisti, priskirti tai sau. Perskaičius panašų, jiems net į galvą neateis, kad tai parašyta apie juos! Jie turi savo atskirą, visiškai tikrą, kategorišką nuomonę dėl savęs ir Evoliucijos.   

Šis apibrėžimas buvo publikuotas laikraštyje „Neįmanomo riboje“, straipsnyje apie kontaktininkę Mają Badalbeili. Pabaigoje autorius, vyriausiasis redaktorius J. Golomolzinas, visiškai rimtai paskelbia: „Maja mano, kad vienas šio kontakto tikslų – parodyti, kad mes esame ne vieni, ir žmogus turi kolosalias galimybes“. Štai tokia žmogaus proto – turima omenyje miegančio – apoteozė! Ir jokio bandymo ne tik kad įsižeisti, bet ir atkirsti, kaip iš kontaktininkės bei žurnalisto pusės, taip ir iš laikraščio skaitytojų pusės. O juk žmogų atviru tekstu pavadino pusgalviu...

Tokį sukrečiantį selektyvumą turi miegantis žmogaus protas, kuris sugeba suvokti bei įsisavinti informaciją tik vienašališkai. Jis gali priimti tik tą, kas patvirtina jo teisumą, jo požiūrį, jo „tiesą paskutinėje instancijoje“. O iš tikrųjų – jis visur ieško savo „didingumo“ patvirtinimo ir tinginiavimo pasiteisinimo Sąmonės prabudimo, Evoliucijos, pasitobulinimo ir išlikimo plane. Kurgi ten dar tobuliau? Be to, mokytą mokyti – tik gadinti.

Tame pačiame laikraštyje № 22 (2001 m.) išspausdintas dar vienas įdomus Iljos Savino straipsnis, į kurį mažai kas, deja, atkreipė dėmesį: straipsnis yra reikšmingas. Vadinasi jis „Tyrinėtojo Jekimovo banginis ginklas“. Privesime jį beveik pilną:

„Praktiškai kiekvieną mūsų erzina aplinkinė realybė. Dėl jos egzistavimo apkaltina politikus, ekonomistus, turtuolius, mafiją... Ir visiškai nepagrįstai. Tikrųjų to, kas vyksta Žemėje, kaltininkų niekas iš žmonių neįtaria, kadangi Žmonija – pusmarionečių civilizacija, kurios apie tai nežino ir nejaučia dvasių-parazitų poveikio. Jis apsupa mūsų planetą plonomis siūlėmis, nematomomis žmogaus akimis, ir parazituoja visų stambių būtybių galvos smegenyse, prote bei emocionaliuose centruose.  

Žmonės galėtų gyventi amžinai ir grįžti kūdikiais po atsiskirimo nuo seno žmogaus kūno, išsaugodami praeitą atmintį pilnutinai. Tačiau dabar visos sielos susinaikina iš karto po taip vadinamos mirties ir motinos įsčiose. Mes to nežinome, kadangi beveik visos mūsų žinios yra falsifikuotos pabaisomis. Aptikti jų buvimą žmogui yra labai sudėtinga, nes jos panaudoja jo paties galvos smegenis bei jutimo organus. Parazitai egzistuoja kitų būtybių neigiamų emocijų dėka. Todėl žmogaus gyvenimas ne tik trumpas, bet ir bedžiaugsmis. Mes dažnai konfliktuojame, kariaujame, sergame... Ir viskas dėl jų kaltės. Jų galima atsikratyti paprastais veiksmais, kurie būtinai turi būti vienalaikiai ir tęstis 10-12 dienų, taip teigia tyrinėtojas Viktoras Jekimovas, ir visi jo teigimai pasitvirtina fiziniais, cheminiais ir biologiniais eksperimentais. Ypač pabrėžiu, kad juos galima atkurti bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje. Šiuo momentu jo darbas randasi pabaigimo stadijoje ir reikalauja tik keleto mėnesių tam, kad pilnai jį užbaigti. Paruošimo veiklos eigoje V. Jekimovas išleido 120 tūkstančių JAV dolerių. Bet dabar darbas yra sustabdytas dėl piniginių lėšų stokos“.bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje.biologiniais tais veiksmais, kurie turi būti panaudoti ami      

Štai taip, nei daugiau, nei mažiau! Šis straipsnis liudija, kad esame ne vieni savo ieškojimuose. Žmogus priėjo visai arti ne tik prie Noosferos minties formų (arba dvasių-parazitų, kaip juos pavadino tyrinėtojas) identifikavimo, bet ir prie jų sunaikinimo idėjos. Kaip matote, be tikslaus bendrojo Kūrinijos paveikslo žinojimo, be savo vietos ir vaidmens Joje supratimo, lengvai galima pridaryti bėdų, kurios kailį mums iššveis skaudžiau, negu pamoko Noosferos minties formos.

Nereikia pamiršti, kad pavadintos minties formos – vienas Kūrinijos Lygių. Jų dėka žmogus egzistuoja, ir be jų „pamokų“ bei pedagoginio poveikio jis negalės evoliucionuoti. Taip, nepatinka, kad jos mus pliekia, bet tam, kad ne gauti rykščių porcijos, argi būtina žudyti mokytoją?

Viskas yra žymiai paprasčiau, negu atrodo šiam „nevykėliui tyrinėtojui“: tik žmogus numeta nuo akių akidangčius, šorus, pabudina savo Sąmonę ir išveda ją už Noosferos ribų, kai minties formos iš karto iš žiauraus mokytojo pasiverčia klusniu tarnu. O žmogus vienu akimirksniu pasiverčia iš pusmarionetės „laisvu dailininku“. Reikia tiktai padidinti savo kokybę ir tada atkris būtinumas griauti jau ne tik Žemės Gamtą, bet ir Kūrinijos Lygius.

Atgal... Turinys Toliau...