Naujosios epochos supratimas

Naujosios epochos supratimas

Dviejų amžių ir tūkstantmečių sandūroje Žmonija su pompastiškumu sutiko taip vadinamą mileniumą, Naująją Erą. Ir nors šiam renginiui buvo išleisti milijardai dolerių, aiškiai apibūdinti – kas tai yra išeinanti epocha, kokia bus nauja, ir, svarbiausia, koks yra jų esminis skirtumas – niekas nesugebėjo!

Senąją epochą galima pavadinti „miegančios Sąmonės laikotarpiu“. Jai buvo būdinga, kad žmogus visuose Būties aspektuose dėdavo viltis į technologijas.  V. Vysockis tikslingiausiai ir trumpiausiai aprašė išeinančią epochą viena fraze: „Ir savo galvai, kiek galėjo, padėdavo rankom!“ Galva – tai Sąmonė, o technologijos - faktas! Iš čia ir žmogaus suvokimas, pasaulėžiūra buvo nuvedami faktui, bet kurio proceso suvokimui – kaip atskirų, diskretinių sąvokų, skaidrių, gabaliukų, akmenukų, bet tik ne vieningo paveikslo! Pas kai kuriuos žmones Sąmonė atsibusdavo, tai būdavo sporadiniai, spontaniški prasiveržimai, bet nei kiek valdomas, įsisąmonintas procesas.

Ir jokių būdu tuo negalima kaltinti Žmoniją: ji išgyvendavo savo paauglystės laikotarpį! Kaip jūs žinote, jaunam žmogui reikia duoti, taip sakant, „prisišėlti“ , kaip jaunam vynui – perrūgti. Tėvų užduotis – švelniai ir nepastebimai koreguoti šį „rūgimą“, padarant jį valdomu. Tiesa, ne visiems tai pasiseka, kartais nuo tokio rūgimo, virstančio pakrikimu bei trankymusi, būna šlykštu visiems!  Bet tai – neišvengiamas blogis, su kurio reikia susitaikyti.

Tas pat vyksta ir su Žmonija, bet visas šis procesas praeina esant Subtilaus Pasaulio ir Dievo nuolatinei kontrolei, kitaip gi statinėje gali būti „išmuštas dugnas“. Tai yra žaidimas eina „folo riboje“.

Žmogus, esantis miegančios Sąmonės būsenoje, suvokia bet kuriuos procesus kaip faktą. Jeigu Visatos atsiradimas – tai būtinai „Didysis sprogimas“, jeigu Šventraščiai – tai būtinai Priesakai, kuriuos užtenka mechaniškai, negalvojant vykdyti, o viskas kita prisidės savaime... Jeigu tuo pačiu vietoj pažadėtų laimės ir tauravimo gauna antausį – reiškia, Priesakai paseno ir kalti yra „tamsios jėgos su Piktuoju“, visokie nelabieji čia įsilinksmina!  Žmonės atranda nusiraminimą tikėjime Dievu, ikonos bei krucifikso pavidalu (faktiškai melsdami ne Dievui, o statikai), dedami viltį į tai, kad mes atėjome į Žemę vien tik tam, kad kankintis, ir tik per kančias galime užsidirbti Dangaus Karalystę ir Amžiną Palaimą.

Bet viskas išvardinta – tai nueinančios epochos atributai, nors ir technologijų, instrukcijų pagalba (mechaniškai jas vykdant) jogams pavykdavo, keletas žmonių per tūkstantmetį, ateiti į Subtilų Pasaulį esant fiziniame kūne! Majos ir Olmekų gentims pavyko, taip pat atliekant tam tikrus ritualus (kurių formoje buvo duotos technologijos), pereiti į taip vadinamą Ketvirtąjį Matmenį. Bet vis vien tai buvo pavieniai ankstyvo, neįsisąmoninto suaugimo atvejai, be šių procesų supratimo ir įprasminimo iki jų pradžios ir jų atlikimo metu. Jį stumdavo aklas tikėjimas!

Dabar, kai Sąmonei atėjo laikas atsibusti, niekas nieko nepatiki be įrodymų, o tai reiškia, kad jokios technologijos jau nebeveikia. Iškilo būtinumas įgauti bendrą paveikslą, įprasminti įvykius – štai iš kur pas žmones potraukis į sakralines, ezoterines žinias, okultizmą, į gydytojavimą, magiją, satanistų sektų ir kitokios velniavos atsiradimas.

Šiame taip pat yra ir mokslo suaktyvėjimo priežastis šia kryptimi. Žmonijai atėjo laikas suaugti ir pereiti į kitą klasę, bet jau ne pavienių atvejų pavidalu, o masine tvarka, ir svarbiausia – sąmoningai. Esant miegančiai Sąmonei visi mėginimai realizuoti save vien tik intelektualaus vystymosi dėka, panaudojant įvairias technologijas arba mokslo ir technikos pažangos pagalba baigiasi verksmingai, nes žmogus, esantis miegančioje Sąmonėje, negali adekvačiai reaguoti į įvykius, teisingai įvertinti jų sąryšį su procesais!

Įvykis yra ištrauktas iš konteksto. Jo pagrindu sudaromas mokslo ir technikos atradimas, kuris įgyvendinamas praktikoje. Bet mieganti Sąmonė negali pamatyti – kokiu būdu šis įgyvendinimas paveiks kitus procesus, visų pirma – gamtinius. Iš čia ekologinės nelaimės, demografinės katastrofos... Apie sunkią padėtį ekologijoje galima kalbėti kiek nori, bet jos problemos bus sprendžiamos labai lėtai, nes kertiniu akmeniu padedami egoistiniai žinybiniai bei valstybiniai interesai.

Tuo remiantis, mūsų Sistema – tai mūsų, kartu su Subtiliu Pasauliu, socialinio užsakymo atlikimas: tiksliai ir laiku! Ji negalėjo pasirodyti nei anksčiau, nei vėliau. Kad jinai pasirodė laiku – būtent tai ir sudaro jos didžiausią vertybę.

Atgal... Turinys Toliau...