Religijos su jos tamsiųjų jėgų istorija, arba Žmonijos suklydimų rinkinys

Religijos su jos tamsiųjų jėgų istorija, arba Žmonijos suklydimų rinkinys

Atėjo laikas nuimti paslaptingumo aureolę nuo taip vadinamų tamsiųjų jėgų ir išsiaiškinti, ant kiek didelį pavojų žmogui jos sukelia. O galbūt, tai ne kas kita, kaip nagingai užaugintas ir kruopščiai saugomas mitas – pati didžiausia žemiškos civilizacijos paslaptis?

Ar toks yra velnias baisus, koks nušnekamas? Ir dar, perfrazuojant Mažojo princo klausimą, iš Antuano de Sent Egziuperi[63] knygos, galima paklausti: „Jeigu tamsios jėgos egzistuoja, reiškia, tai kažkam reikalinga?“

Apie pavojaus žmogui iš išorės, iš Visatos pusės, nebuvimą knygoje jau ne kartą buvo pasakyta. Pavojingas yra pats žmogus Žemėje – neharmonizuotas ir esantis miegančioje Sąmonėje. Ir tai – ne teorija, ne tuščiažodžiai teiginiai, o paprasta, neįmantri tiesa, objektyvi realybė! Baisus yra pats žmogus su jo idėjomis, teorijomis, mokslo ir technikos pažanga, valstybine santvarka ir armijomis!

Apskritai sakant, nugalėti visą šią armadą, kartu su jos termobranduoliniu ginklu, gali vienas, net ne pats kiečiausias Dievo Pasaulio bendradarbis. Paims ir pavers dėl juoko paraką, trotilą bei plutonijų mūsų griežtai saugomose kovinėse galvutėse, bombose, minose, granatose, sviediniuose ir šoviniuose – manu koše arba pjuvenomis, o cheminio arba bakteriologinio ginklo įdarą pavers pomidorų sulčiu! Su jų galybe tai nė kiek nebus sunku.

Bet jie nieko panašaus nedaro, o netgi atvirkščiai – padeda žmogui sukurti dar labiau tobulesnę techniką. Jie mus puoselėja ir kenčia visas mūsų smulkias šunybes ne tam, kad staiga nugalėti, suriesti į ožio ragą, atimdami mėgstamus žaislus. Jų užduotis tik viena: užauginti mus ir išvesti į žmones, išugdyti savo įpėdinius ir pasekėjus. O mes, žemiški tėvai, argi mes išugdome savo vaikus kitais tikslais ir sumanymais, ar mažiau nuo jų kenčiame?     

Protingas tėvas, pastebėjus augančio sūnaus potraukį į ginklą, kovinius menus, savarankiškai padarys jam svaidyklę ir pamokys šaudyti iš jos. Bet tuo pačiu nejučiomis įdės į jo Sąmonę pagarbų požiūrį į ginklą: paaiškins, kad šaudyti reikia į taikinius tuščių konservų dėžučių pavidalu, o ne į gatvės žibintus, kaimynų langus, kates bei žvirblius, tuo duodamas dorovės pamoką praktikoje.

Tėvas būtinai, atidėjus savo reikalus, nuves sūnų į treniruotes į durtuvų kautynių sekciją, įsisavindamas kartu su juo kovinių menų abėcėlę, net jeigu pats nieko panašaus neužsiiminėdavo. Savo pavyzdžiu jis išmokys sūnų kantrybės, atkaklumo, ištvermės ir tikslo pasiekimo, nejučiomis užaugindamas vyrą!

Toks tėvas bus įsitikinęs, kad sūnaus rankos niekada nesieks ginklo dėl pramogos arba dar kokios nors kvailystės. Ir nepradės, kaip gaidys, peštynių, kadangi žino – kas yra skausmas, taip pat žino, kad tik koviniuose filmuose po padarytų smūgių serijos Briusas Li arba Žanas Klodas van Damas pašoka lyg niekur nieko! O realiajame gyvenime žmogus po vienintelio smūgio gali jau niekada nebeatsikelti.

Sūnų, kuris negavo nuo tėvo tokio skiepijimo, visko pamoko gatvė ir „geri žmonės“. Po tokiu ‚universitetų“, sugadinus gyvenimą bei likimą sau, tėvams bei artimiesiems, jis atsiranda kalėjime arba kolonijoje. Nuo ko reikia ginti tokį sūnų ir jo tėvus? Viskas teisingai, nuo jų pačių, nuo jų nežinojimo tamsumo ir tingėjimo pagalvoti, kuo šis tamsumas tau ir tavo vaikui pasivers!   

Subtilus Pasaulis ir Dievas – išmintingi Žmonijos Tėvai – duoda jam sočiai kariauti, kol karas stos skersai gerklės. Tai ir yra skiepijimas prieš pasiutligės! Bet tai nereiškia, kad Jie stengiasi padaryti visas pasaulio armijas taikdariais. Atvirkščiai, kuo daugiau skausmo, kančių ir ašarų pamatys Žemėje žmonės, kurie stojo į evoliucinį kelią, tuo daugiau bus garantijų, kad jie savo begalinės Evoliucijos eigoje niekad, kokios bebūtų aplinkybės, neparodys agresijos, net būdami galingi, sugebantys bet kurių agresorių tiesiog sumalti į dulkes!     

Čia nereikia užmiršti, kad 99 procentai žmonių Žemėje – tai medžiotojai, kurie be medžiojimo tiesiog negali apseiti. Atimti iš jų medžiojimą (karą) – reiškia atimti gyvenimo prasmę! Ir gyvenimas Žemėje praras savo prasmę ir „medžiotojams“, ir „baltiems gulbėms“: medžiotojai aptings, o „gulbės“ pertuks ant tiek, kad pasivers kalakutais ir jau niekada nebepakils į dangų (į Evoliuciją)!      

Dievo Pasaulis ir pats Dievas – visiškai taikūs žmonės, kurie įgavo panašų skiepijimą dar praeitose Visatose, kur jie gimė, kaip ir mes su jumis. Savo žemišką kelią, per skausmą, kančias ir patirdami daug vargo, jie praėjo patys, o dabar padeda praeiti jį mums.

Beje, mūsų Visatos Dievas – Jehova – savo laiku buvo kariškis, praėjo kelią nuo kursanto iki maršalo. Galima įsivaizduoti, kiek Jis kariavo, todėl ne iš nuogirdų žino vertę skausmui, kančioms bei žmogaus kraujui. Bet taip pat žino i tai, kad žmogus, kuris negavo panašaus skiepijimo prieš agresijos ir kuris atėjo į Dievo Pasaulį – yra „katinas maiše“ ir „tamsusis arkliukas“, statyti ant kurio yra labai pavojinga.

Viskas tai reiškia, kad Žmonija neturi laukti pavojaus iš Visatos pusės, kadangi tai yra kliedėjimas ir nonsensas! Apsiginti mes turime tik nuo mūsų pačių, visoje Visatoje nėra ne tik kad nė vieno pistoleto arba patrankos, joje nėra nė vienos svaidyklės. „Pasaulių karai“ – tai liguistos vaizduotės vaisius! „Dievas sukūrė žmogų pagal savo pavidalą. Žmogus atsimokėjo tuo pačiu...“

O dabar reikės atsakyti į kausimą: kas yra tamsios jėgos iš tikrųjų ir kam naudinga laikyti jas neužšviestomis, kaip tūzą rankovėje? Reikia iš karto padaryti išlygą: minėdami religiją arba valstybines institucijas, mes jokių būdų nenorime apjuodinti visos Rusijos patriarchą arba vienos ar kitos valstybės vadovą. Didžioji jų dauguma – sąžiningi ir padorūs žmonės, o jų „kaltė“ tik tame, kad jie yra savo pirmtakų įpėdiniai!

Taigi, kas yra kas? Pradžiai suabejosime tuo, kad būtent religijai priklauso tamsiųjų jėgų atradėjos garbė, ir kad ji kovoja su jomis vaisas 24 valandas per parą. Kad nebūti tuščiažodžiais, teks įsigilinti į amžių glūdumą, iš karto 150 milijonų metų atgal, į Atlantidos žūties laikus. Atlantai – ateiviai iš Marso, Žemės pirmtako, kuris atlikdavo Visatos lopšio funkciją iki mūsų. Marsiečiai išsėmė planetos resursą ir savo civilizacijos potencialą. Natūralu, kad marsietiška civilizacija žlugo, kadangi Visatos ir Dievo energetika buvo permesta į Žemę. Žodį „žlugimas“ iš įpratimo suprantame kaip pagrindinės jos žmonių daugumos žūtį.

Marso paviršius

Bet viena dešimtoji procento – marsietiškos „baltos gulbės“ – išskrido į Žemę ir tapo Atlantais. Tarp jų buvo mūsų sentėviai – Adomas ir Ieva, kurie iki šiol gyvuoja ir sveikuoja Mergelės žvaigždyne.

Žemė buvo bedvasė plyta, kurią dar reikėjo paversti jaukiu vaikų darželiu. Būtent šiuo klausimu ir užsiėmė rimtai busimieji Atlantai. Smulkiau jūs sužinosite, perskaitydami mūsų knygas. Aišku, dabar viskas tai skamba kaip pasaka.

Atlantų skirtumas nuo mūsų buvo tame, kad jie gaudavo visus Dievo įgymius nuo gimimo. Jų civilizacija klestėjo apie 100.000 metų, o po to pradėjo blėsti... Šis užgesimas pasireiškė tuo, kad Atlantai įsivaizdavo esą Dievai Žemėje ir pradėjo kariauti su aplinkinėmis tautomis, naikindami ištisus miestus savo psichinės energijos galia net pro Žemės storymę, kitame Žemės rutulio gale. Viskas tai, galų gale, tapo pavojaus priežastis gyvybės egzistavimui Žemėje apskritai.

 Pangėjos žemėlapis

Baigėsi epopėja tuo, kad šalia Saulės sistemos skrido jau žinoma planeta Bernaras-1, pradefiliuodama du kartus. Skrisdamas pirmą kartą, Bernaras-1 sukėlė Žemėje ugnikalnių išsiveržimus ir žemės drebėjimus. Subkontinentas Panagėja, arba Pacifida, suskilo į Euraziją, Ameriką, Afriką, Australiją ir Antarktidą. Po to, padaręs kilpą, kosminis klajotojas po 15 metų praskrido šalia Saulės sistemos priešinga kryptimi, sukeldamas Pasaulio tvaną. Žemė buvo nutraukta nuo orbitos, pasikeitė jos ašies pakrypimas.  

Atlantai susiskirstė į keturias dalis. Pirmoji – pati didžiausi – nuėjo gyvento po vandeniu, kadangi turėjo akvakaimų sukūrimo patirtį, jie mokėjo gyventi po vandeniu. Jie iki šiol gyvuoja ir sveikuoja ten (kam yra nemažai įrodymų), vykdami labai svarbų Žemės vandens bei oro valymo darbo dalį, vykdo, kartu su Šambala, antiasteroidinę apsaugą. Visus mūsų vandenynus taip pat valdo Atlantai.

Antroji, pati sąžiningiausia, dalis migravo į Šambalą, dalinai sausumos keliu, dalinai – laivais-arkomis. Nojaus Arka – tai ne mitas, o realybė! Tarp kitko, Senasis Testamentas – tai ne kas kita, kaip apysaka apie Atlantus! Šambaloje jie buvo apsaugoti nuo mutacijų, sukeltų dvigubu Bernaro skrydžio. Ši Atlantų dalis pasirodė mažiausiai paliesta degradacinių procesų, bet prie jų, „iš paskos“, prisikabino tie iš tautiečių, kurių ir gelbėti visai nebuvo reikalinga. Jie nepateko po Šambalos apsauginiu gaubtu, ko išdavoje buvo linkę mutuoti. Būtent nuo jų kilo beždžionės – tai ir buvo trečioji Atlantų dalis!             

Reikia paaiškinti, kad išgelbėta buvo ta Atlantų dalis, kuri aktyviai dalyvavo ne tik laivų-arkų statyboje, jie sukūrė išganymo ideologiją, Asmenybės Harmonizavimo Sistemos jos tuolaikiniu pavidalu. Visi turistai ir keleiviai, kurie labiau vertina lengvą gyvenimą, įgavo egzistavimą be rūpesčių beždžionių karalystėje. Visą tai mes sakome tiems pamokyti, kas ketina šmėkštelėti į Ketvirtąjį Matmenį turistų ir keleivių minioje, išvengus dalyvavimo Asmenybės Harmonizavimo Sistemą sukūrime. Turime iš karto perspėti, kad iš to nieko neišeis, pas žmones iš Subtilaus Pasaulio su monitoringu ir su galva yra normalu. Mutavimas į beždžionę tokiems bus svajonių riba. Tokiu būdų, į Ketvirtąjį Matmenį neįmanoma ateiti arba būti nugabentam, kaip į kažkokį tašką žemėlapyje. Į jį galima patekti dabar ir tuojau, Pasirinkimo kaina, įtraukus save į bendraminčių Sistemos kūrėjus. Ant kiek rimtai jūs priimsite mūsų įspėjimus – spręsti jums. Mūsų reikalas perspėti, o jums įgyvendinti savo programas.

Kai Žemė atstatė savo potencialą, Žmoniją atgimė iš naujo, išėjus iš Šambalos. Taip, mūsų sentėviai – Atlantai, bet iš mūsų išimta pirmoji etaloninė DNR spiralė, iš trigubos tapo dviguba. Žmogus pasidarė mirtingas, bet nemirtingumą mums paliko potenciale, duodami galimybę užsidirbti jį savo darbu!

Ir, pagaliau, ketvirtoji, pati galingiausia dalis – Atlantų elita bei vaidilos – sugebėjo išlikti šiame globaliniame kataklizme. Dalis jų skraidomaisiais aparatais buvo nuskridusi į tolimąjį Kosmosą, ieškoti Žemei analogiškos planetos, bet nesuradus nieko tinkamo, grįžo atgal. Išlikę Atlantai dalinai išsaugojo savo supergalimybes ir supergabumus, ir visus 150 milijonų metų po Atlantidos žūties drumsčia vandenį Žemėje. Atlieka savo mažai garbingą, bet labai svarbią tamsiųjų jėgų misiją.

Jų skaičius labai nežymus, bet jie visokiais būdais bando subordinuoti sau jeigu ne visą Žmoniją, tai nors jų dalį! Jie sukūrė taip vadinamą Žemės Slaptąją vyriausybę. Jokios paslapties šiame nėra! Dabar daug rašo apie Slaptąją vyriausybę, apie žmones juodais drabužiais, apie kosminių civilizacijų, kurios paima žmones savo eksperimentams ir čipų įsodinimams, kenksmingus veiksmus, apie žmonių zombavimą...  

Rašo spėliojimų formoje, nežinodami tikrosios priežasties, bet čia yra tiesos dalelė! Tiesa, minėtų jėgų kosminė kilmė neišlaiko jokios kritikos, visos jos yra mūsų, Žemės gyventojai. Kaip matote, kompanija šioje vyriausybėje – įvairialypi, amžius nuo 40 iki 150 milijonų amžių. Per tokį laiką, sutikite, galima daug ko išmokti.         

Iš ko gi susideda jų „gabumai“? Aišku, kad ne vien tik čipuose, nors ir tai yra. Jie išmoko žmonių Sąmonės manipuliavimo meistriškumą. Būtent šios tamsios jėgos įdiegė į žmonių gyvenimą tikėjimus ir religijas, įsitikinimus, principus, norą turėti stabilumo garantu carą arba prezidentą. Jie gi davė žmonėms „bendražmogiškas vertybes“ bei Šventraščius, kur, atrodytų, kalbama apie Dievą, apie tikėjimą Dievu, o iš tikrųjų – žmogų moko trypinėti aplink ritualinių stabų bei krucifiksų, beliekant iš esmės pagoniu, kuris net negalvoja apie Evoliuciją!  

Viskas tai kompleksiškai sudarė palankias sąlygas žmogaus įsigilinimui į materialųjį pasaulį ant tiek, kad jis atsijungė nuo Dievo Pasaulio! Tokių nesudėtingų metodų pagalba žmogus ištraukiamas iš Gyvybės Srauto ir iškrenta į nuosėdas, eina į dugną, užkeroja kriauklėmis dogmų ir stereotipų pavidalu! Štai kur meistriškumas, tiesiog aukštasis pilotažas! Mums iki jų toli, bet mes ir nepavydime, kadangi viskas tai, pagaliau, yra nesąmonės. Žmonių valdymas ir manipuliavimas – labai nuobodus ir neįdomus užsiėmimas, rutina ir statika. Viskas daroma slaptai, patyliukais, kad žmonės ir Dievas nežinotų, visiems reikia meluoti, išsigudrinti, išsisukinėti... Ne gyvenimas, o baisus nuobodulys... 

Mes, Dievo bei Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistemos (kuri yra laivas-arkas šiuolaikiniu pavidalu) pagalba mokomės vesti žmones. Šis dalykas nepaprastas ir nelengvas, tačiau be melo ir apgaulės! Sutikus žmogų, tau nereikia prisiminti, ką tu jam melavai praeit` kartą.

Dabar jūs, gerbiamas skaitytojau, turite klausimą: „O kurgi  žiūri Dievas, kodėl jis visą tai toleruoja?“ Kadangi visas šis procesas nėra dirbtinis, nėra atneštas kažkur iš išorės, o sukurtas Žemėje, Evoliucijos eigoje, Subtilus Pasaulis ir Dievas į jį nesikiša! Jų pozicijos teisumas, kalbant šachmatų kalba, yra tame, kad „baltieji pradeda ir laimi“. Turima omenyje, kad „baltieji“ yra Dievo Pasaulis ir pats Dievas. Jie laimi todėl, kad Gyvybė ir Gyvenimas – tai dinamika, judėjimas. Jeigu jo nestabdyti, Gyvenimas yra begalinis ir amžinas.

Ir dar. Evoliucija skyrė tarakonui (bet ne žmogui!) tas rudimentines tarakonų programas, kurias bando įpiršti Žmonijai iš išorės, todėl visi mėginimai įdiegti jas į žmonių bendriją pasmerkti žlugti.

Jeigu visų paminėtų „tamsiųjų jėgų“ Žemėje nebūtų, jas reikėtų išgalvoti. Ir tada šiuo „nešvariu dalyku“ turėtų užsiimti pats Dievas...

Visi Žmonijos vaizdiniai apie gėrį ir blogį matosi vaizduotėje, teoriškai ir spekuliatyviai, bet, kaip sako, teorija yra negyva be praktikos. Žmogus išsimiklino daryti „gerus darbus“, bet evoliucionuoti su vienu tik teoriniu pasiruošimu nė vienas žmogus Visatoje nesugebėjo: tam, kad žmogus Žemėje gautų užsigrūdinimą, imunitetą prieš agresiją, kad evoliucionuotų gėrio mūšyje su blogiu, egzistuoja visos paminėtos „tamsios jėgos“. Todėl demonizuoti ir juo labiau neverta išpūsti jų vaidmenį mūsų gyvenime, duoti joms galimybę mus valdyti!  

Žmogus turi Pasirinkimo teisę, ir niekas negali spręsti jo Pasirinkime, netgi Dievas, o paminėtos jėgos tuo labiau! Ir kai paslaptingumo užtiesalas (nežinojimo tamsumo pavidalu) nuo jų bus nuimtas, tamsiųjų jėgų drumzlinas vanduo palaipsniui išgaruos.

O dabar – pats delikačiausias ir nemaloniausias klausimas mums: kas nuslepia nuo žmonių tiesą apie Slaptąją vyriausybę ir tamsiąsias jėgas, kas atlieka jų „pridengimo funkciją“ Žemėje?

Tos pačios struktūros, jų sukurtos, kurių pagalba jos bando manipuliuoti Žmoniją bei stabdyti Evoliuciją: valstybinės, religinės ir mafiozinės struktūros! Žmonės iš Slaptosios vyriausybės neskrajoja padebesiais, o sėdi kabinetuose, spręsdami kažkieno likimus!  Juos išrenka ne kas kitas, kaip parapijiečiai, elektoratas, liaudis! Reiškia, nuo ko mes turime gintis? Teisingai – nuo mūsų pačių!          

Prisiminsime apie žinomas asmenybes, apie kurias daug disputuoja. Apie Leniną galima pasakyti vienareikšmiškai: jis nebuvo Slaptosios vyriausybės iškeltinis, tokiais buvo Hitleris ir Stalinas. Jų „kaltė“ yra tame, kad jie padarė savo Pasirinkimą ir atliko savo vaidmenį. Nebūtų jų, atsirastų kiti! Nereikia pamiršti, kad spektaklio scenarijų rašo Karma, Evoliucijos tarnaitė,  jinai gi parenka aktorius, tame tarpe ir iš Slaptosios vyriausybės.

Todėl būtų neapdairiai manyti, jog Slaptoji vyriausybė yra tokia kieta, kad niekam nepavaldi. Visi pavaldūs Evoliucijai. Beje, nuosprendį Jėzui Kristui pasirašė nePoncijus Pilotas, o minia, kuri pakluso šiai vyriausybei, pasidavė jos įtakai.

Knygoje buvo paminėta, kad Žmonija gyvena Pasekmių pasaulyje. Galima pridurti, kad dviejų Pasekmių, šiame yra situacijos paradoksas bei žmogaus suklydimų šaltinis!

Žmogus, gyvendamas Žemėje, šventai tiki, jog yra sukurtas pagal Dievo pavidalą, reiškia, jis ir yra Dievo sūnus! Visi procesai Gamtoje, mūsų planetos kūne, Saulėje ir Galaktikoje yra pavaldūs Dievo valiai, kuris yra visko Priežastis. Tai reiškia, kad visi mes priklausome nuo Jo, esame Jo apsaugomi, gyvename Jo Priežasčių pasaulyje. Kai prisilakstysime nuodėmingoje Žemėje, pavargsime – tada surasime laiko sekmadieniais lankyti bažnyčią, patikėsime į Jį ir pradėsime Jam tarnauti! Teorija labai patogi, bet tai – tik teorija, kadangi egzistuoja dar viena priežastis, apie kurią kalbama šiame skirsnyje.

Pasekmių pasaulis – kadangi yra dvi priežastis, reiškia, taip pat mūsų pasaulyje yra ir dvi Pasekmės, visiškai priešingos. Žmogus, gyvendamas Žemėje, turi padaryti įsisąmonintą Pasirinkimą – kurią Priežastį pasirinkti, kuriai tarnaus. Ir Pasirinkimą turi padaryti kiekvienas iš mūsų.

Neverta dėti viltis į Dievo valią, suversti atsakomybę Jam. Nuo Dievo Kanalo mes esame atjungti automatiškai, vienu savo gimimo Žemėje faktu, o pasijungti turime „rankiniu būdu“, individualiai, ir šio prisijungimo iniciatyva turi eiti nuo žmogaus!

Tarnauti Dievui Žemėje, tikėti į Jį, tai dar visiškai nereiškia būti Jam reikalingam bei naudingam! Apokalipsei prasidėjus visa Visata (ir pirmiausia – Dievas) pradėjo aktyviai pati evoliucionuoti, o tai reiškia, kad tam, kad neatsilikti, turi evoliucionuoti gyvenantys Joje žmonės, ir visų pirma mes,  Žemės gyventojai. Evoliucijos prasmė mums – tai pažadinti savo Sąmonę ir išvesti ją už Noosferos ribų, padarius ją visiškai nepasiekiama visoms toms tamsiosioms jėgoms ir vyriausybėms. Tik tada žmogus, pasiliekant gyventi Žemėje, nueina iš Pasekmių Pasaulio ir pradeda tarnauti Dievui! Kol Sąmonė randasi Noosferos ribose, visa jo tarnyba neišeina už deklaravimų bei gerų norų, kuriais jau be mūsų yra pragaras grįstas, ribų.

O dabar nuraminsime miesčionį, kuris nuo pat ryto prisiskaitė laikraščiuose apie šias baisybes. Neverta bijoti tamsiųjų jėgų su visomis vyriausybėmis, slaptomis ir ne labai! Juk visuomenėje egzistuoja daug šešėlinių, mafiozinių bei kriminalinių struktūrų. Ir kas, mes nuo slapstomės ir užsidarome šluota? Ne, mes jų nežinome, bet pusė Žemės gyventojų dirba joms ir tuo pačiu jas maitina! Kas kaltas? Nežinojimo tamsumas. Nuo ko mus reikia gelbėti? Nuo mūsų!

Arba situacija su mirtį nešančiais virusais. Jų aplink mūsų – ore, vandenyje, maiste, taip pat ir kiekviename iš mūsų – yra gyvas velnias, ir ką, jūs apalpote? Ne, jūsų imunitetas jus apsaugo, todėl organizmas žino priešą ir moka su juo kovoti! Nauji virusai pavojingi tol kol organizmas jų neatpažino.

Išeitis kiekvienam iš mūsų yra tik viena – tapti harmonizuota Asmenybe, begaunant Tiesas pasakinėjimų nuo savo Aukščiausiojo Aš pavidalu, o ne naudotis visuotinai paplitusia – tokia skania ir įprasta – atraja, pagaminta gerais meistrais ir slaptųjų vyriausybių. Tik nereikia sakyti, kad tai ne apie jus, juk jūsų aplink pirštą neapvyniosi. Tokių „gudragalvių“ Žemėje šeši milijardai, ir beveik visus „vedžioja už nosies“...

Žmonių, tapusių Asmenybėmis, visos tamsios jėgos, kartu su jų slaptosiomis vyriausybėmis bei 150 milijonų metų amžiaus seniais, kuriuos Žmonija pažįsta kaip Kaščėjų Nemirtingąjį, bijo kaip ugnies! Jie visiems šitiems Slibinams Gorynyčiams, monstrams ir pabaisoms – mirtis!

Dar vienas momentas, kurį tarytum paaiškina mūsų knyga, bet ne visi sugeba šį klausimą suprasti, gauti atsakymus į jį: ir knygoje, ir Sistemoje mes pastoviai pareiškiame apie savo pirmenybę ir prioritetus įvairiomis kryptimis. Kai kurie mato šiame nekuklumo pasireiškimą iš mūsų pusės ir net pagyrūniškumą. Galime jus užtikrinti, kad tai visiškai ne taip. Toks supratimas turi priversti žmogų mąstyti, žadinti savo Sąmonę, ieškoti tokių pareiškimų paaiškinimų knygoje ir Sistemoje. Tiems iš jūsų, kas nesugebėjo pats atrasti atsakymus, duodame pasakinėjimą, mūsų viešų ir nekuklių pareiškimų paaiškinimą.

Mums priekaištauja, kad esame pernelyg kategoriški, įtikinėja, kad nesame pirmieji, ir iki mūsų į Žemę ateidavo žmonės, kurie nešė Žmonijai Tiesos Šviesą, praversdavo žmonėms akis. Paimti, pavyzdžiui, tuos pačius Šventuosius, kurie, kartais pasiaukodami, šviesdavo visuomenę, nešė žmonėms raštiją, raštą. Ir iš tikrųjų, verta prisiminti Šventuosius Kirilą ir Metodijų, slavų raštijos kūrėjus. Arba toks faktas, kad mongolų jungo laikais rusų raštija, kultūra ir literatūra buvo išsaugotos bažnyčia, vienuolynuose. Mes nenuverčiame Šventųjų ir nemažiname religijos vaidmens Žmonijos istorijoje, bet ir čia ne viskas yra taip jau vienareikšmiškai…

Kaip jūs jau žinote, žmogus – tai bioenergetinis, bioinformacinis kompleksas, susidedantis iš trijų tarpusavio susijusių ir sąlygotų sistemų: 

  •  Psichikos (Sielos)
  •  Energetinio kūno
  •  Fizinio kūno

Energetika ir fizika – du kraštutiniai dualybės, žmogaus Dvilypumo taškai. Psichika – tai gyvybės svyruoklė, užtikrinanti fizinio bei energetinio kūnų sąryšį ir vienybę.

Jeigu Sąmonė yra tvirtai susijusi su stereotipais ir prisirišusi prie materialiojo pasaulio problemų, psichika yra aktyvi tik viename dualybės taške – fiziniame kūne. Neįsisąmonintas energetinis kūnas lieka už psichikos aktyvumo ribų. Per intuiciją ir psichiką nuo energetinio kūno eina impulsai, kuriuos Sąmonė suvokia kaip kažką mistinį, reikalingą tik už materialiojo gyvenimo ribų, o todėl visus šiuos duomenis priskiria prie to, kas bus reikalinga po mirties, jau rojaus soduose.

Dvasinis vystymasis šiuo atveju apsiriboja ritualais, neva sukuriančiais žmogui geroves kitame Pasaulyje. Taip gimsta fanatizmas! Toks tikėjimas, atsijęs nuo gyvenimo, yra statika, reiškia – ir krikščioniška religija yra statika. Taip pat statika – tai ezoterinės literatūros skaitymas, o taip pat pasijungimas prie kokių nors energijų ir darbas su jomis apskritai.

Žmogus pilnai realizuojasi tik dinamikoje, kai jo psichika apima ir fizinio, ir energetinio kūnų procesus. Šiuo atveju ritualai nereikalingi, nes jo Sąmonė įsisąmonina visus energetinio kūno procesus ir juos valdo!

Jam nereikalingas stabas, kuriam reikia melstis – jis pažįsta savo tikrąją vertybę ir tikrąjį sąryšį su Dievu per ryšio Kanalą su Juo, savo Tikrųjų Esybių pagalba. Toks sąryšis pasireiškia šeštojo psichinio jutimo pavidalu, intuityvių atsakymų į bet kurį žmogaus atsakymą, visame Būties spektre, formoje.

Šiuo atveju jam nereikalingi ramentai – religija su jos priesakais arba bendražmogiškos „vertybės“ – moralė ir dorovė. Žmogus, gavęs Tikrąjį susijungimą su Dievu, laikosi vienintelio Jo Įsakymo – Vienybės Dėsnio. Jokie kiti įstatymai, dėsniai, taisyklės ir normos – valstybės, religijos, dorovės, rašyti ir nerašyti, jam negalioja! Bet tuo pačiu jis, laikydamasis Vienybės Dėsnio, puikiai įsiterps į visų šių įstatymų rėmus, nepažeidęs nė vieno iš jų, net jeigu jų ir nežino!              

Prisidėjimas prie Dievo per religiją, Sąmonės, pririštos prie materialiojo – tai kažkas, kas duoda jam nors kokius orientyrus ir užuominas į tai, kad žmogus – tai ne tik fizinis kūnas. Duoda galimybę nors kiek susitvarkyti su savo žvėriškais instinktais, likdamas žmogaus veide. Tokiems religija – absoliutus gėris, atlaikantis faktorius, savotiškas „brizgilas su botagu“. Nereikia pamiršti, kad kalba eina apie apsiginklavusius iki dantų „medžiotojus“, esančius statikos būsenoje, kuriuos valdo žinduolių galvos smegenys. Be griežto reglamentavimo jų medžiotojų instinktai taps nebevaldomi.

Žmones, kurie stengiasi išsiveržti iš siaurų ir tvankių statikos spaustuvų, religija tuoj pat pradeda persekioti ir naikinti! Jėzus Kristus, Džordanas Bruno, „raganų medžioklės“ šimtmečiai kitamanių totalinio naikinimo pavidalu – štai tik nedidelis aukų sąrašas. Nereikia pamiršti, kad religija – tai ir viduramžių inkvizicijos laužai, kuriuose sudegintas Civilizacijos žiedas! Būtent tokio „švietimo“ dėka Žmonija užsidirbo Apokalipsę. Maža to, 99 procentai Visatos gyventojų – tai kontingentas, susirinkęs per pastaruosius 2.000 metų, – žmonės, kurie nesugebėjo įjungti savo Evoliuciją Žemėje, iššvaistę savo psichinį potencialą kulto tarnautojų pastangų dėka!

Kas liečia pačią religija, yra dvi jos atsiradimo priežastys.

Nereikia pamiršti, kad ne tik viskas gyvas turi Sielą, ją turi kiekvienas žmogus, Sielą turi ir visą Žmonija. Ir ji – Žmonijos Siela – supranta, ką jinai padarė prieš 2.000 metų, nukryžiavus Jėzų Kristą. „Siela, kuri įvykdė išdavystę, kiekvieną staigmeną suvokia kaip atpildo pradžią“ (Fazilis Iskanderas[64]).

Iš esmės, visa krikščioniška religija – tai minėtuvės, kurios tęsiasi ištisus metus, ir atgaila dėl įvykdyto, belaukiant Paskutinio teismo! O kadangi kulto tarnautojai pavieniui atvykti į teismą nenori, jie yra susirūpinę savo „palaikymo grupės“ parengimu. Žinoma, kad „drauge galima ir tėvui kailį įdirbti“. Tik nereikia pamiršti, kad ši „išmintis“ gimė Žemėje ir Subtiliame Pasaulyje neveikia.

Antra religijos atsiradimo priežastis yra ta, kad, Žmonijos Sielai jos glėbys taip pat atrodo pernelyg siauras ir tvankus. Jai taip pat kelia pasibjaurėjimą. Priežastis, kad Jėzaus Kristaus vardas neišeina iš galvos me tik religijai, bet ir paprastiems žmonėms (nesvarbu, ar jie tikintys arba ateistai), yra ta, kad Jis davė Žmonijos Sielai dinamikos impulsą – tą švaraus oro gurkšnį, kurio ji negali užmiršti jau 2.000 metų! Taip, Jis išgydydavo žmogų vieną kartą, bet po to sakydavo: „Eik ir nenusidėk!“ „Eik“ – ta prasme, kad „judėk“, „evoliucionuok“, „išmok nesirgti“! Kadangi liga – tai gryna statika, žmogus gauna išgijimą tik pats judėdamas, būdamas dinamikoje.           

Todėl Žmonijos Siela veržiasi į dinamiką, bet jos ten neleidžia kulto kliūtys, religijos dogmos ir stereotipai, jos pačios tų senų įvykių traktavimas. Faktiškai religija, diegdama tikėjimą Dievu, neleidžia žmonėms eiti link Jo, gyvojo, egzistuojančio dabar, bet priverčia juos eiti link medinio krucifikso – savo būtojo nusikaltimo simbolio!

Ogi visi Šventieji gyveno ir dirbo tik bažnyčios struktūrose, religijos rėmuose. Aišku, jie nešė žmonėms labą, išganydavo juos nuo netikėjimo ir nežinojimo, bet tuo pačiu, sakydami „a“, nuslėpdavo nuo jų visas kitas abėcėlės raides! Jie nutupdydavo žmones, priversdami pasilikti statikoje, palikdami dinamiką „ateičiai“ – iliuzinės vilties į pomirtinį gyvenimą ir Dangaus Karalystės pavidalu.

Religijos apgaulė yra uždraudime žmogui galvoti apie Dievą be jos rėmų ir dogmų. Kulto tarnautojai patys nesugebėjo užsiimti Kūrinijos bendro paveikslo įprasminimu – ir neleidžia žmonėms jį įprasminti, palikdami juos statikoje, visokeriopai įtikindami, kad šis gyvenimas, kartu su jos nesklandumais, absurdiškumais, kančiomis, – ir yra aukščiausias labas žmogui. „Tas gyvenimas, kuriuo jūs gyvenate, nuo jūsų ir nuslepia jūsų gi šviesą...“ (Šri Aurobindo[65]).

Mes – pirmieji žmonės, kurie, kaip tas berniukas iš pasakos, išdrįso viešai sušukti: „O juk karalius nuogas!“ Bet mes nesustojome visų ir visko koneveikime, nors tokios pramogos mums užtektų šimtai metų, ne mažiau...

Mes pirmąsyk įprasminome patys ir davėme žmonėms Kūrinijos bendrą paveikslą! Maža to, duodame galimybę kiekvienam norinčiam įjungti savo Evoliuciją, pradėjus gyventi dinamikoje, kvėpuoti šviežiu oru, atneštu Jėzaus Kristo.


[63] Antuanas de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry, 1900 – 1944), prancūzų pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo novelės „Mažasis princas“.

[64] Fazilis Iskanderas (gim. 1929 m.), žymus abchazų  kilmės rusų prozaikas ir poetas.

[65] Šri Aurobindo (1872 – 1950), Indijos filosofas, revoliucionierius ir Indijos nacionalinio išsivaduojamosi organizatorius, integralinės jogos sukūrėjas. 

Atgal... Turinys Toliau...