Apie kontaktus su Subtiliu Pasauliu

Apie kontaktus su Subtiliu Pasauliu

Anksčiau jau buvo pažymėta, kad didžioji kontaktų dauguma vyksta su būtybėmis, Noosferos minties formomis. Priežastis glūdi tame, kad turint 2 – 5 procentus savęs ir savo energetikos kontrolės, žmogui yra ypatingai sunku, be savo Tikrųjų Esybių pagalbos, pramušti Žemės Noosferą ir išeiti į švarius Energoinformacinio Lauko sluoksnius.

Noosfera – tai vienas Kūrinijos Lygių (Žmonijos egregorai), bet jokių būdu ne „Žemės smegenys“! Šiame nėra nieko blogo, jeigu neatsižvelgti į tai, kad būtent Noosferos minties formos – ir yra daug kalbų sukėlęs Piktasis (taip jas pavadino religija). Iš tikrųjų – tai mūsų įtėvis, kadangi prieš 5.000 metų Žmonija įsigilino į materialųjį pasaulį ant tiek, kad prarado sąryšį su tikru tėvu – Dievu, kas jokiu būdu mums nėra inkriminuojama. Tai ne nuodėmė mūsų, o bėda, ir šį išnirimą teks ištaisyti dabartinėms kartoms!

Tai teks padaryti kiekvienam, savarankiškai ir praktiškai. Tik su praktika – bėda. Žmonės galvoja, kad viską galima ištaisyti tikėjimu Dievu, meile, atgaila, gerais darbais bei darbu su energijomis. Viskas tai yra puiku, bet, žmogui nepažadinus savo Sąmonės, neišplėtus jo diapazono, jis lieka Noosferos minties formų valdžioje! Jos yra Žmonijos mokytojai, o patys geriausi mokytojai yra žiaurūs mokytojai!

Visuotinis paklydimas yra nuomonė, kad, dirbdamas su informacija, žmogus evoliucionuoja. Gryna, švari informacija, nepatvirtinta praktikos, – tai emocijos, dalyvavimo kažkame tai darbe jausmas ir intelektualaus darbo iliuzija, be neokortekso atbudimo. Šiuo atveju turininga dalis – tuščias garsas, nes „visas garas nuėjo į švilpuką!“       

Noosferos minties formos nuveda kontaktininkus į praeitį, pasakoja žmonėms, kuo jie buvo ankstesniuose gyvenimuose, bet mums gi nėra ko ten ieškoti! Juk ne be reikalo mes ateiname į Žemę, neturėdami atminties apie savo ankstesnius įsikūnijimus (visa ši atmintis – neigiamų minties formų pavidalu – po mirties nunešama žmogaus į kapus, kartu su fiziniu kūnu ir trejais energetinio kūno apvalkalais)! Neigiamos minties formos į Sielos ir Aukščiausiojo Aš atmintį neįsirašo, nes sekančioje reinkarnacijoje jos žmogui yra nereikalingos ir netgi pavojingos jo Evoliucijai! Prie neigiamų minties formų priskiriami: išsilavinimas, intelektas, erudicija, moralė, dorovė, meilė ir visi jo darbai (kaip geri, taip ir blogi). 

Į teigiamų minties formų kategoriją patenka visos žmogaus mintys bei viltys apie gyvenimo prasmę, apie jos amžinybę, apie Visatos bekraštybę, apie savo lemtį, apie Dievą, kreipimaisi į Jį ir, aišku, maldos. Tik šios minties formos galės padėti Sielai evoliucionuoti sekančioje reinkarnacijoje.

Evoliucija suprantama tik kaip fizinio nemirtingumo įsisavinimas Žemėje. Štai tada visa žmogaus patirtis, visi jo įdirbiai bus išreikalauti, ypač patirtis neigiama! Prisiminkite, kas nuėjo kartu su Kristumi į Dievo Pasaulį po nukryžiavimo? Tai bent – ne teisuolis arba šventikas, o nusikaltėlis! Žmogus, kuriam Žemėje buvo sukurtos sąlygos Evoliucijai. Japonai yra visiškai teisūs, sakydami: „Jeigu tu nebuvai sutikęs savo kelyje kliūčių – nusipirk jas už didelius pinigus!“

Tiesos momentas bus savo vietos šiame Pasaulyje apibrėžimo kriterijaus įsisavinimas. Žmogus nuo pat pradžios veržiasi į šviesą, į laimę Žemėje. Ir jeigu mes labai jus sujaudinome, tikriausiai jums kilo noras sužinoti, katrame pasaulyje gyvenate jūs: Priežasčių Pasaulyje ar Pasekmių Pasaulyje? Jums reikalingas suprantamas teisingumo paaiškinimas.

Kriterijus yra labai paprastas! Pasekmių Pasaulis – tai Subtilus Pasaulis, Dievo Pasaulis, tas Pasaulis, kur nėra mirties. Priežasčių Pasaulyje nėra kito kelio, kaip evoliucinis keliais, per pasijungimą prie Dievo Kanalo, per susijungimą su savo Aukščiausiuoju Aš ir nemirtingumo įsisavinimą! Tame Pasaulyje žmogus yra užsiėmęs savirealizacija, jame nėra nei vietos, nei laiko bet kurioms emocijoms savęs išaukštinimo bei savęs dievinimo pavidalu. Jis pastoviai randasi alfa lygmenyje, kur nėra stresų bei emocijų, kur nėra net mažiausio noro pastatyti arba susirasti pjedestalą savo personai. Kai tik kažkas panašus įvyks, žmogui tai bus pragaras!

Pasekmių Pasaulis – tai jutiminis pasaulis, esantis Žemės Noosferos ribose. Jame žmogus juda visiškai priešinga kryptimi, jis yra užimtas savęs reiškimu, savo reikšmingumo ir didybės patvirtinimo paieška. Noosferos minties formos (Piktasis) panaudoja, kaip botagą bei meduolį, emocijas.

Tam, kad inicijuoti žmogų išskirti psichinę energiją į aplinką (kad maitinti Noosferos minties formas) jaunystėje, kai jis kupinas jėgų, energijos bei ambicingų planų, – pakanka jį pamasinti karjerinio augimo, gero materialinio gyvenimo ir meilės miražais!

Botagas reikalingas žmogui subrendus, kai ugnis jo akyse jau truputį užgeso, energijų fontanas išsemtas, bet apie Evoliuciją jis taip pat nenori girdėti. Tada iš jo ištraukia psichinės energijos liekanas per prievartą – jį „atidaro“ kaip konservų dėžutę, neigiamų emocijų, stresų arba depresijos pagalba.

Ši operacija nei kiek neprieštarauja tam, apie ką buvo kalbama anksčiau. Žmogus sustabdė savyje Gyvybės Svyruoklę – nepanorėjo dirbti kondensatoriaus režimu (krūvis – išlydis). Savo gautą gimimo metu krūvį, Dievo energijos limitą (talentą) padidinti nenori, bet ir atgal grąžinti nenori! To išdavoje visos nepriemokos iš jo išieškomos kartu su gyvenimu. Nesvarbu, kad nepriemokas išieško Noosferos minties formos – tai vienas iš Kūrinijos Lygiu, Dievo tarnyba. Siela grąžinama Tikrosioms Esybėms. Jeigu įsikūnijimas Žemėje buvo paskutinis, ji pereina į nerimstančių Sielų kategoriją. Taip, tuo pačiu Siela lieka amžina, nemirštanti, bet jau ne žmoguje, o korpuskuloje!

Pats, savo noru, žmogus evoliucionuoti nepradės niekada – tokių „nenormalių“, sugebančių laužyti save, Žemėje yra vienetai, ir tik esant sąlygai, kad jiems bus duota atitinkama technologija! Žmogui šiam ryžtingam žingsniui turi sukurti prielaidas: Karma, aplinkinių žmonių „pagalbos“ pavidalu, ir taip vadinamos tamsios jėgos. Prie jų, kaip jūs jau žinote, priskiriami: nežinojimo tamsumas, Noosferos minties formos (kol žmogus neatsikratė jų priklausomybės) ir, pagaliau, nerimstančios sielos. Visi šie mokytojai ir turi sudaryti jam sąlygas Evoliucijai (neiškenčiamas gyvenimui Žemėje).

Kaip matote, daugelis nesiderina su visuotinai paplitusiomis nuovokomis, bet tai objektyvi realybė! Todėl, Subtilaus Pasaulio ir Dievo požiūriu, žmogaus svajonė apie laimę ir klestėjimą Žemėje ignoruojant Evoliuciją – tai tylus dauno džiaugsmas arba „tauravimas“ durnino pacientų supratimu...

Bet tai dar nereiškia, kad žmogus yra pasmerktas, būdamas nemirtingas, gyventi Žemėje skurdžiai ir gyvalioti, kadangi nelaimės ir bepinigystė nuo jo palaipsniui atsilieka, vykstant jo pavaldumui Evoliucijai ir Vienybės Dėsniui. Mūsų kontaktas su gyvais Žmonėmis – praktinis, mąstantis, kaip Jie jį vadina. Tai yra su Žmonėmis, praėjusiais kelią į realų nemirtingumą ir pasiruošusiais ten mus su jumis nuvesti.

Veslavas Brudzinskis[66] genialiai sudėjo visus taškus virš „i“ viena tik fraze: „Tiek daug sugebančių numatyti ir tiek mažai mokančiu perspėti“. Žmonėms su miegančia Sąmone ypač vertinga pasirodo informacija apie tai, „kas bus ir kuo širdis pasiguos“. Bet mąstantiems žmonėms, kurie įtraukti į darbą savo neokorteksą, visi šitie apreiškimai – grynas neatsakingas pliurpalas bei isterija. Jiems reikalingi praktiniai žingsniai. Štai kodėl mes ne tik perspėjame, bet ir duodame praktinius įdirbius kad išeiti iš susiklosčiusios aklavietės, maža to, išeiname iš jos patys ir vedame su savimi kitus žmones! Tik dėl šios priežasties mes randamės didžiojoje mažumoje ir sakome, kad esame pirmieji.

Daugelis iš jūsų, tikriausiai, mano, kad ko gero tai, kuo mes užsiiminėjame, yra labai iškilnus, neprieinamas dalykas, ir apskritai – užsiėmimas išrinktiesiems. Reikės nuvilti: jokio iškilnumo nėra, kadangi niekas mums palankių sąlygų nesudarydavo, gyvename kaip ir visi, sociume, po Noosferos gaubtu. Todėl viską darome ne jos dėka, o priešingai. Ir einame į ataką (aišku, ne dėl šlovės), ir atsimušame. Trumpai sakant, kare kaip kare, viena rutina, viskas yra paprasta bei žemiška.

O kad mes esame pirmieji, tai paaiškinama paprastai. Pajungimas prie Visatos Lauko – tai jau ne tik informacijos gavimas ir darbas su ja. Noosfera taip pat turi priėjimą prie informacijos, bet prie informacijos padrikos, diskretinės. Ir dalykas visai ne tame, kad ji yra nuslėpta arba jos nepakanka. Paprastai tokiu pavidalu ir mastu sugeba suvokti realybę žinduolių galvos smegenys. Juk ne atsitiktinai šiuolaikinis mokslas išvedė aksiomą: „Protas – tai simbolinis realybės apdorojimas“, netyčia pripažindamas diskretinę mąstysenos formą kaip aukščiausiąjį šiuolaikinio žmogaus pasiekimą.

Bet tik žmogus įjungė savo neokorteksą ir pasijungė prie Visatos Energoinformacinio Lauko, kai informacijos paieškos problema visiškai atkrenta. Laukas nuverčia ant tavęs tokią informacijos laviną, kad traukti iš jos atskirus faktelius tampa visiškai nebeįdomu. Juo labiau, kad ji ten yra pavaizduota kaip epiškas Kūrinijos paveikslas, esantis nuolatinėje dinamikoje. Ir visai ne atsitiktinai neokortekso funkcija yra būtent vaizdinių ir procesų analizė, o ne informacijos formulių bei simbolių pavidalu rinkimas.

Bet negalvokite, kad viskas yra taip paprasta, paspaudei reikiamą mygtuką ir tu jau pasijungęs prie Lauko. Šis procesas nėra paprastas, jis skausminga, Normalaus, neparuošto žmogaus galvos smegenys neišlaikys ir penkerių minučių tokios apkrovos. Žmogus, pajungtas prie Lauko, jaučia begalinį poreikį išdėstyti gautą paveikslą popieriuje.

Ir gautis turi būtinai epiška, panoraminė drobė, pagal savo apimtį ir reikšmingumą ne mažesnė už mūsų Doktrinos. Ir jeigu apmatomoje praeityje tokios drobės pastebėta nebuvo, reiškia, mūsų prioritetui niekas negresia. Jo paslaptis gerojoje atmintyje.

Apie pieštuką

Pagaminęs pieštuką pieštukų kūrėjas jam tarė:
– Prieš išeidamas į platųjį pasaulį tu turi įsiminti 5 taisykles. Visada laikykis jų ir tu tapsi geriausiu pieštuku, kokiu tik gali tapti.
1. Tu galėsi atlikti daugybę puikių darbų, jei tik leisiesi laikomas kažkieno rankos.
2. Laikas nuo laiko Tau teks patirti skausmingą drožimą, bet to reikia, kad tu taptum geresniu pieštuku.
3. Tu galėsi ištaisyti bet kurias savo padarytas klaidas.
4. Svarbiausia tavo dalis visada bus tai, kas tavo viduje.
5. Nesvarbu, kas beatsitiktų tu turi rašyti. Nepriklausomai nuo situacijos sudėtingumo tu visada turi palikti aiškią, lengvai įskaitomą žymę.
Pieštukas suprato, pažadėjo įsiminti ir nuėjo į dėžutę žinodamas savo kūrėjo valią.

Mes savo pasižadėjimą įsiminėme ir įvykdėme!

Noosferos minties formas domina tik jų asmeninis išlikimas, kadangi jos maitinasi žmogaus psichine energija („žmogiena“), jų šūkis –„Skaldyk ir valdyk“ (tam, kad išieškoti   nepriemokas). Apie jokią žmogaus Evoliuciją jos ir negalvoja, joms mūsų Evoliucija reikš mirtį. Šiame Noosferos minties formų misija pasibaigs, ir jų paslaugos nebebus reikalingos. Bet tuo pačiu atkris ir žmogaus, patenkinti tik žinduolių galvos smegenų paslaugomis, gyvenimo Žemėje galimybė.

Kas liečia kontaktus apskritai, pats pasijungimas prie Dievo Kanalo metų bėgyje pereina į žmogaus kontaktą su savo Tikrosiomis Esybėmis (su Lauko sudėtine dalimi) – o tai aukščiausioji kontakto bei savirealizacijos forma. Pas Tamarą, pavyzdžiui, kontaktas su pačiu Dievu, aš jo neturiu, bet aš dėl to nesu nuliūdęs. Vienu momentu pas mane atsidarė intuityvus kanalas su mano Tikrosiomis Esybėmis. Jokių balsų aš negirdžiu, bet kai tik pradedu susimąstyti dėl kokio nors klausimo, iš karto eina išplėstinė informacija. Tada aš atsisėdu už kompiuterio ir rašau ištisus straipsnius ir traktatus.

Skirtumas tame, kad informaciją, gautą bet kurio kontakto pagalba, žmogus turi suvirškinti, praleisti per save, pritaikyti savo Virtualiai Visatai – pasaulėžiūros, erudicijos, dorovės, dorumo, intelekto pavidalu. Ir viskas tai su 2 – 5 procentais Sąmonės!Dažniausiai, esant tokiam „vertimui“ iš vienos kalbos į kitą, gaunasi „sugadintas telefonas“, nepriklausomai nuo to, su kuo turi kontaktą.

Tam reikia pridėti dar tą aplinkybę, kad žmonės iš Subtilaus Pasaulio, kontaktuojantys su žmogumi, yra jo pastatyti į labai griežtus miegančios dviejų procentų Sąmonę. Žmogus Žemėje trokšta Tiesos, bet supranta ją kaip informuotumą bei informacijos rinkinį. Ir viską, kas nesusiderina su jo pasaulėžiūra (susidedančia vien tik iš stereotipų), atmes ir supras kaip asmeninį įžeidimą, net iki kontakto nutraukimo.

Subtilaus Pasaulio atstovams – mūsų išmintingiems Tėvams – Tiesa yra tame, kaip nuvesti žmogų, bandant pamažu pažadinti jo Sąmonę. Informaciją jam duoda dozėmis, ir tik tą, kurios suvokimui Sąmonė yra pasiruošusi. Tik šiame jos vertybė jiems. Kol kas tai dar ne kontaktas Tiesos pateikimo žmogui formoje, o tik pašnekesys!

Jeigu žmogus nori pavadinti save gyvu Jėzaus Kristaus įsikūnijimu, jie pasiryžta jam pritarinėti, dainuoja dainas apie jo didybę, vienu tik tikslu: jis gali vieną puikią dieną atsibusti ir pragudrėti, kad pasijuokti iš savo buvusios „didybės“! Per visą tai, išskyrus didybės manijos, mes mūsų kontakte su Dievu sėkmingai praėjome. Išlaikėme pašnekesį, pasiekėme supratimą, kad mes nieko nežinome, radome savyje drąsos prisipažinti tuo ir paprašėme mus pramokyti.

Tik po to prasidėjo mokslas „nuo paprastesnių iki sunkesnių“. Mokymasis praktinis, o ne kaip kažkokio duomenų rinkinio pateikimas. Jo eigoje patys elementariausi dalykai, apie kuriuos žmogus Žemėje neturi supratimo, buvo mums atsiradimas bei Tiesa. Iš šių mažų Tiesų ir susideda visos mūsų knygos. Kiti kontaktininkai, turėję ir turintys kontaktą, „apsišovė“ pašnekesyje.

Aš taip pat gaunu informaciją nuo Dievo, kadangi kiekvienas žmogus yra sujungtas su Juo per savo Tikrąsias Esybes, bet vertėjai man nereikalingi. Šį darbą atlieka Tikrosios Esybės, kurioms priklauso didžioji mano „Aš“ dalis. Kvalifikacijos skirtumas nepalyginamas, jos viršija Sąmonės galimybes (iki jos pabudimo) 33 kartus. Jeigu prie to pridurti, kad mano Sąmonės potencialas per 12 metų padidėjo nuo 2 – 5 procentų iki 100, tai mūsų bendros galimybės išaugo dar apie 30 kartų!

Taigi, net pačiais kukliausiais apskaičiavimais, gaunasi pranašumas prieš savo pradinį intelektualinį potencialą 100 kartų. Skaičiavimas eina būtent kartais, o ne procentais, skaičius, kaip matote, fantastinis. Ką daryti, „su kuo sutapsi, tuo pats patapsi“!

Čia yra vienas „bet“: tam, kad gauti tikrąją informaciją, reikia nuodugniai žinoti dalyką pagal žemiškus šaltinius, turėti supratimą apie bendrą paveikslą ir apie tai, kam viskas tai tau reikalinga.

Be to, Tikrosios Esybės kaip niekas kitas gyvybiškai suinteresuotos, kad aš gaučiau nuo jų tikrąją informaciją (reikiamą ir savalaikę man) ir daryčiau jos pagrindu vieninteliai teisingą pasirinkimą bet kuriame reikale. O tai ir yra nepagaunamas Tiesos Momentas, kai „Kas“ ir „Kaip“ į galvą ateina vienu metu. Ateina jie ne intuityviai arba kaip retas nušvitimas, kaip atsitiktiniai reti svečiai, man pareikalavus, iš karto, kaip į darbą! 

Tokiu būdu, Tikrosios Esybės kartu su manimi yra orientuotos į mūsų bendrą teigiamą rezultatą, į mūsų bendrą nemirtingumą. Tai ir yra mūsų bendro meistriškumo kriterijus. Būtent – bendro! Todėl ištikimesnių ir patikimesnių padėjėjų visoje Visatoje man nesurasti! Aš nekalbu apie Dievą, be Jo nė žingsnio.                         

Štai kodėl Tiesa kiekvienam žmogui – tai informacija nuo savo Aukščiausiojo Aš, šeštojo psichinio jutimo pavidalu. Išmokti gauti ją teks kiekvienam, kas norės išlikti. Kol kas tam yra tik vienas būdas – įsisavinti Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistemą. Bet kokią kitą informaciją iš tikrųjų reikia iššifruoti – ji kiekvienam atskiram žmogui yra toli nuo Tiesos, kadangi eina statikos režime, duoda jam tik „Kas“, nepaaiškindama „Kaip“. Tas liečia kontaktus su Žmonėmis iš Subtilaus Pasaulio.

Psichinių procesų svyruoklė, pradėjus judėjimą nuo mano vaikiškų subjektyvių fiziologinių procesų jutimų, per 50 gyvenimo metų padarė judėjimą į priešingą negyvą tašką – link objektyvaus įprasminimo, link realaus Pasaulio, Visatos tyrimo. Per pastaruosius du metus ji grįžo į pradinį tašką, link to paties, mano subjektyvaus, įprasminimo, bet jau ne fiziologinių procesų įprasminimo, fizinio kūno jutimų pavidalu, o kaip savo pilnutinio „Aš“ jutimas, komplekse su Tikrosiomis Esybėmis, esančiomis visuose septyniuose Visatos Lygiuose.        

Štai tai ir yra Virtualios Visatos išplėtimas iki Tikrosios masto, jų susijungimas. Tai pasireiškia kaip šeštojo psichinio jutimo atsiradimas pas žmogų. Toliau Svyruoklė svirduliuos su amplitude, skaičiuojama dienomis ir valandomis: įsijungė Nenutrūkstamos Loginės Mąstysenos!

Jeigu paimti kontaktus su Noosfera, tai ten apskritai sunku ištraukto ko noros praktinio. Žmogų nuveda į emocijų pasaulį, parodo jam praėjusius gyvenimus, vedžioja po ekskursijas į kitus pasaulius, neva įveda į giliai paslėptas paslaptis. Tačiau jį vis vien vedžioja Noosferos ribose, kaip buliuką už virvutės, kol pragudrės – juk tam jie ir mokytojai!

Prašymas kontaktininkams nepriimti mūsų žodžių kaip įžeidimą, kadangi tai irgi objektyvi realybė. Teks metais plūktis – ir negausite net vienos tūkstantosios to, ką gauna per pusę metų žmonės, pasijungę per mūsų Sistemą prie Dievo Kanalo!     

Paslaptis labai paprasta: žmogus pasijungia prie Gyvybės ir Gyvenimo Dinamikos, prie Tikrųjų Gyvybės ir Gyvenimo, atsijungdamas nuo Statikos. Be to dar tėvai, senelės ir seneliai vienu tik savo pasijungimo faktu inicijuoja savo vaikų ir vaikaičių supergalimybių ir supergabumų atsiradimą! Tokiu būdu, tikru kontaktu galima pavadinti tik tą, kurį galima paveldėti! Kaip, tikrai sakant, ir visas kitas vertybes – žinias, titulus, nekilnojamąjį turtą, kapitalą ir t. t.    

Mes priėjome prie dar vieno Tiesos šono įprasminimo ir supratimo. Tikrasis sekančioms kartoms bus tik tas turtingumas, kurį mes sugebėsime danešti iki mūsų ainių ir perduoti jiems. O istorijos apie tai, ką mes turėjome, bet nesugebėjome danešti iki mūsų palikuonių, sukels, geriausiu atveju, nesupratimą ir nepatenkinimą iš jų pusės. Štai kur tėvų ir vaikų problemos šaknys pasąmoniniame lygmenyje!

Nuo nebeaptinkamų laikų visos ankstesnės kartos, gaudamos dovaną talento pavidalu, su pavydėtinu primygtinumu užkasdavo jį į žemę arba išsklaidydavo. To išdavoje mūsų karta paveldėjo ne pilnasvorį kepalą, o sumūsijusias nuograužas, prisiminimų apie Žmonijos auksinį amžių pavidalu, apie buvusią Žmogaus galybę ir nemirtingumą!

Mūsų užduotis – nutraukti šią ydingąją praktiką, vėl užsidirbti talentą, perduoti jį vaikams bei vaikaičiams, grąžinus sau ir jiems auksinį amžių ir nemirtingumą! Ir būtinai pasirūpinti tuo, kad jie lygiai taip pat dubliuotų mus, padaugindami dovaną.

Galbūt jūs jau turite kokius nors gabumus – šiuo atveju nesusiviliokite gydytojavimu: nemokėdami gintis ir valytis, užkabinsite sau visokių dalykų! Vienas Apokalipsės postulatų sako: „Gydytojavimas baudžiamas. Kiekvienas turi tapti gydytoju sau pačiam!“ Ko gero, jūs prieštarausite, jog ginatės ir valotės, ir apskritai daug ko žinote bei gebate! Galime jus įtikinti, kad pradžioje daugelis iš atėjusių pas mus taip mano ir sako – žodis į žodį! O vėliau prisipažįsta, kad viskas, ko jie išmoko per visą savo gyvenimą, buvo tik pasiruošimas Sistemai įsisavinti. Toks pasisakymas vėl gali pasirodyti nekuklus, bet tai yra taip.

Tiems iš jūsų, gerbiami skaitytojai, kas panorės sužinoti apie visą tai smulkiau ir susipažinti su Asmenybės ir Sveikatos Harmonizavimo Sistema praktikoje, duodame mūsų rekvizitus:

Elektroninis paštas:
om@om3.org, system@om3.org, system.om3@gmail.com

Svetainė Internete:
www.om3.org

Primygtinas prašymas – praneškite šalį, kurioje gyvenate. 


[66] Veslavas Brudzinskis (Wieslaw Brudzinski, gim. 1920 m.), lenkų satyrikas.

Atgal... Turinys