Žmogus evoliucionuoja vien savo jėgomis, bet Evoliucijos keliu eina tik bendraminčių kolektyve

Žmogus evoliucionuoja vien savo jėgomis, bet Evoliucijos keliu eina tik bendraminčių kolektyve

Vienas iš besivystančios Sąmonės reikalavimų yra egocentriškos krypties atsisakymas. Paprastai žmonės supranta egoizmo atsisakymą kaip pajėgumą „daryti gera“, pataikauti kitiems žmonėms, atsisakyti visko, paskirti gyvenimą kitam žmogui arba geram dalykui ir taip toliau...

Bet mūsų požiūris yra klaidingas!  Evoliucija priima indiferentiškai žmonių emocijas ir nuomones! Jai yra svarbu, kad žmogus galėtų vystytis sutinkamai su Gamtos ir Dievo Dėsniais, o visos kitos savybės „išsivystys“ automatiškai. Egocentriškas Sąmonės kryptingumas momentaliai išgaruoja, kai tik žmogus pradeda suprasti savo pririšimų, dogmų ir stereotipų apgaulingumą. Būdamas jų valdžioje, kiek jis nesistengtų užsiiminėti „labdaryste“ ir „daryti gera“, jo Sąmonės egocentriškumas niekur nedings, bet atvirkščiai – papildomai išsivystys veidmainiavimas.

Todėl nebijokite galvoti apie savo gerovę, neiššvaistykite savo psichinių bei materialinių resursų, atsiminkite: „Asketizmas ne tame, kad nieko nevaldyti. Asketizmas – kai niekas jūsų nevaldo!“ Masių ir energijų Tvermės Dėsnio niekas nepanaikino. Visas gyvenimas yra pavaldus energijų apykaitai. Visi jūsų darbai ir poelgiai turi būti apgalvoti, suderinti su Aukščiausiojo Aš ir Evoliucijos reikalavimais, bet jokių būdu – su jūsų emocijomis.

Daugelyje dvasinių šaltinių galima sutikti šūkius dėl visuotinės meilės, dėl būtinumo padėti nelaimingiems, pastoviai „daryti gera“ ir išdavinėti išmaldą. Viskas tai – šūkiai, kurių pagalba stengiasi Tikrąjį Asmenybės vystymąsi pakeisti ritualais, taisyklėmis, tradicijomis.        

Aukščiausiasis Aš aiškiai reaguoja į Sielos būseną. Jūs galite apgauti savo Sąmonę, kitus žmones, bet ne savo Aš! Tam, kad iš tikrųjų būti geru ir dovanoti aplinkiniams meilę, reikia turėti švarią Sąmonę, sujungtą su Dievu, su Aukščiausiuoju Aš.

Visos šios teigiamos savybės bus tikros tiks esant evoliucionuojančiai Sąmonei. Tik tada jos taps jūsų esme, poreikiu, tikruoju noru ir būtinumu. Aukščiausiasis Aš dirba vienybėje su Sąmone tik esant alfa lygmenyje (maldos būsenoje). Šie ritmai neprieinami Sąmonei, orientuotai į rupių emocijų suvokimą. O todėl visas mūsų slaptas mintis Sąmonė tuoj pat perveda į kitą, rupesnį diapazoną ir ritmą, to išdavoje Aukščiausiasis Aš atsiranda atjungtas nuo mūsų!

Nežiūrint į tai, kad kiekvienas žmogus turi savo individualų Aukščiausiąjį Aš, nuosavą „elektroninę pašto dėžę“, visi maitinosi iš vieno šaltinio ir visi (savo visumoje) sudaro vieningą visumą, vieningą Aukščiausiosios Sąmonės Gyvenimo erdvę.

Kaip yra žinoma, gyvenimas Sistemose yra pavaldi pagrindiniam Kūrinijos Dėsniui – Vienybės Dėsniui (jį dar vadina Pusiausvyros ir Harmonijos Dėsniu). Harmonijos pažeidimas viename gyvybės erdvės taške tuoj pat sukelia veikiančių jėgų perkrypimą, disbalansą visoje Sistemoje. Jeigu Sistemoje evoliucionuoja vienas taškas ir jo Evoliucija atitinka visos Sistemos interesams – visi kiti turi būti apimti šio proceso.

Todėl tik vieno taško Evoliucija taip pat sukelia Sistemoje jėgų perkrypimą, o tai reiškia, kad visi kiti Sistemos taškai turi suteikti vienas kitam palaikymą ir savitarpio pagalbą, visokeriopai palaikyti evoliucionuojantį tašką. Išlikti galima tik drauge. Išeinant iš bendrų Sistemos interesų: jeigu vienas jos taškas evoliucionuoja, jis turi perduoti savo žinias – impulsą kitiems bendroje Sistemoje. Šis taškas tampa Sistemos lyderiu, nepriklausomai nuo jo ankstesnio statuso. Situacija yra kaip mūšyje: kas pirmas pasikėlė į ataką, patraukdamas su savimi kuopą arba pulką – tas ir Lyderis, nepriklausomai nuo karinio laipsnio ir ankstesnių nuopelnų!

Evoliucijai egoizmas yra tame, kad žmogus visas įsisavintas žinias koncentruoja savyje, nenorėdamas dalintis su kitais. Žinoma, nuvesti ką nors su savimi per prievartą neįmanoma. Laužti „įrėmus kelį“ negalima nei save, nei ką nors kitą. Tačiau duoti žmogui informaciją apie būtinumą pasiekti Evoliucijos privalo kiekvienas, kas ją valdo.

Iš mūsų patirties galime pasakyti, kad tie, kas pasiėmė mums duotos Sistemos idėją tik savo sėkmės pasiekimui, pasiekdami tam tikro vystymosi lygmens, nemanydami, kad reikia perduoti šias neįkainojamas žinias savo artimiesiems, visi jie sustabdė savo evoliucinį vystymąsi! Sveikatingumo ir sėkmės pasiekimo technologijos, duotos Sistemoje, pas juos nebeveikia.

Reikia dalytis gautomis žiniomis. Bet tam visai nebūtina specialiai plačiai skelbti, kad jūs turite informaciją apie Sąmonės evoliucinį vystymąsi. Jūsų Aukščiausiasis Aš pats atves pas jus žmogų, kuriam reikalingos jūsų žinios. Iki tol galite pasakoti žmonėms Sistemos teoriją, duoti jiems „Slaptąją Doktriną“, neliesdami praktikos.

Aukščiausiojo Aš jūs jau esate informacijos apie Sąmonės evoliucinį vystymąsi turėtojas. Kitų žmonių Aukščiausiasis Aš žino, pas ką yra ši informacija, ir atves savo „globotinius“ pas jus, ar norite jūs to ar ne. Todėl iš anksto ruoškite save darbui su žmonėmis, kurio tikslas ne tame, kad išmokyti technologijų – žmonės jas įsisavins ir be jūsų! Jūs turite išmokyti pačio sunkiausio – pamatyti savo stereotipus, daugelis iš kurių ant tiek stipriai susigyveno su jais, kad žmonės net nepastebi jų pas save. Karma – dama negailestinga ir koreguos tuo labiau, kuo aukštesnius reikalavimus pateikia Gamta tiems, kas evoliucionuoja ir stengiasi pasiekti subtilesnių Kūrinijos sluoksnių. O ten nėra vietos stereotipams. Štai čia ir prireiks tų, kas bus atvestas pas jus, pagalbos.

Tiems, kas stengiasi išvengti darbo su žmonėmis, bandydami „užtrumpinti“ gyvybiškai svarbią informaciją savyje, papildomai pranešame: žinoma. Evoliucinio vystymosi kelias turi individualią orientaciją. Bet sėkmės pasiekimo orientyrai – vienodi visiems. Žmogus, pažinojęs šiuos orientyrus, apribojęs juos savo persona, automatiškai apsiriboja savo gi Sąmone, sudarant joje eilinį pririšimą, eilinį stereotipą. Tai akimirksniu atjungia jį nuo Gyvybės Kanalo (nuo Aukščiausiojo Aš), žmogus praranda ryšį su savo Tikrąja informacija.

Viskas yra labai paprasta: objektyvios žinios tampa subjektyviomis. Eilinė Gamtos gudrybė yra tame, kad žmogus gauna Tikrąsias žinias iki tol, kol perduoda jas kitiems žmonėms! Perduodamas tą, ką jūs jau žinote, kitiems, jūs nenoromis geriau įsisąmoninate žinias patys ir dar giliau pažinote Tiesą, tapdami labiau reikšmingas Kūrinijai!

Būtent tam jums reikalingi kiti žmonės.Jie yra jūsų mokytojai! Tik jų pagalba jūs galite išsiaiškinti iki galo savo Sąmonėje neaiškius jums dalykus. Mūsų Sistema – pirmoji pakopa Sąmonės ir žmogaus evoliucinio vystymosi kelyje. Visiškai įmanoma, kad kažkam iš jūsų bus duota antroji pakopa ir taip toliau... Pažinimui nėra galo, nėra gali Tiesai bei Evoliucijai!

Kažkam viskas, kas pasakyta, pasirodys kaip absurdas. Ką gi, turite teisę abejoti, bet laikas parodys ir išspręs! Visuomenėje mus išmoko daug ko – tik ne darbui su žmonėmis dialogo režimu. Būtent todėl taip baugina „išėjimas į žmones“. Tai – eilinis Sąmonės stereotipas, kuris turi būti įveiktas. Kai jūs turite pakankamai žinių, pakankamą patirtį, galite patikėti – perduoti savo žinias ir mokytis iš kitų yra net įdomus ir nevarginamas dalykas! Ir gyvenimas tampa užpildyta šviesa, nes: „Visi, kas žiūri, bet nemato – akli. Visi, kas mato ir tyli – dvigubai akli. Ir tik Šviesos turėtojai kitiems yra matantys“. Tai yra, tik atnešdamas savo Tiesą žmonėms, padėdamas jiems praregėti, žmogus pats praregi!

Kiekvieno iš mūsų vertybė nustatoma ne mūsų privalumais šventumo, teisuoliškumo, tikėjimo, dorybių, erudicijos, Sąmonės atskleidimo laipsnio arba Tiesos valdymo pavidalu. Mūsų svoris nustatomas pagal žmonių, kuriuos mes vedame Evoliucijos keliu, grandinės svorį. Kito kriterijaus Dievas mums neturi!

Tam, kad tapti pastebimu dydžiu, žmogus turi pastatyti save ant savo interesų, o taip pat ir aplinkinių žmonių, Žmonijos, Visatos, Dievo bei visos Kūrinijos interesų, ašmens. Žinoma, kalba eina ne apie tai, kad jūs tuoj pat turite išbėgti į gatvę ir šaukti žmones į seminarą studijuoti Doktriną. Ne! Jūs paprastai neturite atmesti sau perspektyvos ir galimybės propaguoti jos idėjas. Darbas pats pas jus ateis, jeigu iškils toks būtinumas.  Daugelis žmonių, studijuojančių Doktriną, būdami visiškai susižavėti ja, taip pat visiškai atmeta visokią sau galimybę ją propaguoti darbo su žmonėmis eigoje, tuo apriboja savo tolimesnį vystymąsi.

Bet tik per bendravimą su žmonėmis pas žmogų (ir pas jus taip pat) ateina kai kurių, paslėptų iki laiko, gyvenimo pusių įprasminimas. Paprastose sąlygose šios Būties briaunos nebuvo apimtos jūsų Sąmonės, nebuvo įprasmintos. Bet štai atėjo žmogus, uždavė jums sudėtingą klausimą, tuo nušviesdamas jūsų nebaigtumą, jūsų nežinojimą. Tam, kad atsakyti jam, jūs turite susigaudyti situacijoje, iš naujo įprasminti ją. Padarydami tai, jūs pažinsite Tiesą!

Būtent dėl šios priežasties žmonės reikalingi jums, o ne jūs žmonėms! Todėl bukite dėkingi kiekvienam, kad užduoda jums „nepatogius“ klausimus. Jie pramoko jus. Džiaukitės, kad pas jus ateina žmonės, maloningai duodami jums galimybę dirbti su jais. Kaip jie suvoks jūsų žodžius – tai jų problema! Jūs apie tai neturite galvoti, kadangi įveikti kelią per tirštą minties formų sluoksnį (schema Nr. 3) galima tik drauge, padedant vienas kitam.

Atgal... Turinys Toliau...