Sielos ir Sąmonės susijungimas (žmogaus formavimas)

Sielos ir Sąmonės susijungimas (žmogaus formavimas)

Paprasto žmogaus Sąmonė nukryžiuota materialiojo pasaulio liepte (kryžius schemoje Nr. 1). Būdamas tokioje padėtyje, žmogus randasi neribotoje įvykių, sukuriamų įvairių mintis formų, valdžioje. Yra įtraukiamas į šiuos įvykius (procesus) per emocijas, tapdamas jų įkaitu. Tokiu būdu, jis patenka į materialiojo pasaulio girnas. Ogas Mandino yra visiškai teisus: „Veik, o nereaguok – ir tu nugalėsi!“ Veikti – reiškia valdyti įvykius, procesus, būnant virš jų, gaunant iš kiekvieno įvykio arba proceso besąlygišką naudą sau.

Reaguoti – reiškia leisti įtraukti save į materialiojo pasaulio girnas, tapus jų įkaitu ir auka! Viskas todėl, kad šie procesai, turintys labai galingą programinę įrangą, užburia, apkeri žmogų, valdo jo Sąmonę,  įtraukia į įvykių bei atsitiktinumų sūkurį. Žmogus elgiasi, kaip triušis, paralyžuotas smauglio žvilgsniu: jaučia, kad šio daryti neverta, atsispiria, žviegia, bet susivaldyti negali, nes jau nebepriklauso sau! Jis iššvaisto savo energiją bei jėgas minties formų maitinimui, įvairiems smulkiems įvykiams, materialiojo pasaulio iliuzijas – jo sensorinio, emocionalaus suvokimo pavidalu.

Gyvybės Šaltinis – Siela, esanti kiekviename iš mūsų, tiesiogiai sujungta su Dievu, lieka be palaikymo, būdama nepastebėta žmogaus ir jo Sąmonės. Neturėdama įsisąmoninimo, ji silpnėja ir negali padėti jam atsikratyti materialiojo pasaulio iliuzijų. Ji atsitraukia nuo Dievo, žmogus degraduoja, tampa kurčias ir nepagaulus visų informacinių srautų, einančių jam nuo Dievo, atžvilgiu.

Sąmonė, kol žmogus neišmoko jos valdyti, būtinai yra kontroliuojama ko nors. Jeigu Dievo, tai jis sugeba sugaudyti Dievo vibracijas, jeigu kontroliuojama Piktojo – sugaudo jo vibracijas. Ateistas, netikintis nei Dievu, nei velniu, nekontroliuojamas nieko. Jo gyvenimas – visiška prostracija, jis tampa vienų ar kitų minties formų donoru. Keliautojas be kelio. Apie tokius sako: „Vieno šulo trūksta, ne visi namie“. Žmogus plaukia be vairo ir be burių, jo gyvenimas – vientisa migla.

Galu gale pas jį atsiranda vieni ar kiti psichiniai nukrypimai, kadangi Sąmonė nesugeba priimti nei vidinio, nei išorinio Pasaulio impulsus! Ji atsijungia, taigi išsijungia psichinė veikla. Psichinio apalpimo laipsnis yra tuo gilesnis, kuo ilgiau žmogus randasi prostracijos, atjungtos Sąmonės būsenoje. Laikui bėgant, Sąmonė (kaip ir viskas kita) visiškai atrofuojasi kaip nereikalinga...

Taigi, pas paprastą žmogų Sąmonė, fizinis, energetinis kūnai ir Siela yra atskiri, nesujungti į visumą. Jis negali pretenduoti į „Žmogaus protingo“ vaidmenį, tai – pusfabrikatis, biorobotas, automatas, bet kol kas ne žmogus! 

Užpildus savo Sielą išvystyta Sąmone, palaipsniui lipant aukštyn energetinių Lygių laipteliais, tampa panašus į Dievą, jis įgauna teisę vadintis Harmoningu. Tokį žmogų pripažįsta Gamta, pripažįsta Dievas, su juos skaitosi. Šis Žmogus – Milžinas! Sujungtos Siela ir Sąmonė – štai it yra Kelias Dievo link, savęs įsisąmoninimas (tikrasis, pilnas, o ne 2 – 5 procentų). Tik toks žmogus gali susijungti su Būties Srautais, pastoviai pasiliekant plaukiamuoju ir valdant visus savo sąmoningus bei nesąmoningus procesus, sveikatą, sėkmę, gyvenimą ir likimą! Tada jis turi teisę preliminariai susumuoti, pareikšdamas:

Aš išmokau to, kad...

  •  ... kai mes tampame atvirais ir sąmoningais, stebuklingi mūsų problemų sprendimai ateina į galvą tiesiog iš niekur.
  •  ... organizuoti gyvenimą yra lengviau, negu tvarką mano stale.
  •  ... palankių santykių su kitais žmonėmis vystymuisi visų pirma reikia pilnai išsiaiškinti santykius su savimi.
  •  ... pinigai – tai galutinio tikslo pasiekimo priemonė, o pats galutinis tikslas toli gražu ne visada yra susieta su jų pertekliumi.
  •  ... tam, kad pažinti visas gyvenimo spektro briaunas, reikia kartais keisti savo gyvenimo stilių.
  •  ... grožis pasislepia ne formose, plaukuose arba drabužiuose, o sąmonės atvirume ir sugebėjime linksmai juoktis.
  •  ... žmonės yra pasiruošę „mylėti“ mus daugiau. Negu mes jiems tą leidžiame.
  •  ... meilė ir laisvė savitarpio santykiuose atsiranda tada, kai mes leidžiame tiems, ką mylime, atitolti nuo mūsų, o nebandome juos sustabdyti.
  •  ... besiskleisdami gandai susilpnina bet kurį pradėtą reikalą.
  •  ... kelias namo – tai toli gražu ne visada fizinė patirtis.
  •  ... žymiai paprasčiau yra priimti jausmus, negu mėginti racionalizuoti juos.
  •  ... toli gražu ne visada tas, ko mes siekiame, yra tas, ko mums reikia.
  •  ... pamoka tik tada yra tikra pamoka, kai ji pastumia mus eiti teisinga kryptimi.
  •  ... galingiausia jėga – tai pasirinkimo jėga.
  •  ... apsivylimas yra tiesiogiai proporcingas mūsų lūkesčiams dėl mūsų kontroliuojamų aplinkybių.
  •  ... mano geriausias mokytojas yra mano „antroji puselė“.
  •  ... veiksmo nebuvimas jau yra veiksmas.
  •  ... daugelį laiko mes pernelyg lengvai švaistomės žodžiais.
  •  ... klausimas jau pats turi atsakymą.
  •  ... jeigu jūs nedarote visko, ką galite tiesiog dabar, jums vis vien teks daryti tai vėliau.
  •  ... savo svajonės realizacijos kelyje yra svarbu sustoti ir dar kartą patikslinti maršruto žemėlapį tam, kad įsitikinti, kad mes nepasiklydome.
  •  ... mes nepajėgūs pakeisti mūsų tikrovę tol, kol nepradėsime uždavinėti tinkamiausius klausimus.
  •  ... mokimasis – tai gyvenimo stilius.
  •  ... išsimokslinimo diplomai ant sienos dar nepadaro žmogaus išmokslintu.
  •  ... daugiausiai esu pasiruošęs asmeniniam augimui tada, kai randuosi savo lengviausiai pažeidžiamame taške.
  •  ... geriau priimti sprendimą ir įsitikinti tuo, kad jis nebuvo teisingas, negu vengti priimti bet kokį sprendimą!!!

Taigi, kelias harmonizavimui eina per Sąmonės susijungimą su energetiniu kūnu, energetinio kūno – su fiziniu ir Sąmonės – su Siela. Tam naudojamos tam tikros technologijos.

Tik nereikia mosikuoti rankomis ir sakyti, kad jūs nieko neišmanote, juk jūs ne kažkokie jogai! Iš tikrųjų mes dirbame su energijomis ir čakromis kiekvieną dieną. Pilvinis kanalas – tai galingiausias energetinis kūno rezervuaras. Į jį suplaukia visa laisva kūne energija ir saugoma kol bus išreikalauta kokia nors kūno dalimi.

Apie laisvos energijos reikmę organizmas signalizuoja spazmo, durstymo, nedidelio skausmo,  katulio (staiga „suniežėjo“) būdu, tai yra per kokius nors pajutimus – kad atkreipti mūsų dėmesį, reiškia – Sąmonės dėmesį. Mums sukoncentravus dėmesį „skausmingoje“ vietoje, lengvai smaukydami ją, pakasydami, paglostydami, mes tuo pačiu atidarome priėjimą joje papildomai energijai! Mums atstačius šios vietos energetinį balansą, Sąmonė nuo jos atsijungia. Viskas padaryta žmogaus – tai ir yra spontaniškas energetinio ir fizinio kūnų susijungimas. Mūsų užduotis – padaryti šį procesą sąmoningu ir valdomu.    

Atgal... Turinys Toliau...